Kokius investuotojus užsiauginsime?
Tėvų pavyzdį dažnas nurodo kaip vieną iš trijų svarbiausių priežasčių, kurios paskatintų investuoti. Kita priežastis vis dėlto rodo augančią savarankišką kartą, nes sakoma, kad investuoti paskatintų daugiau žinių ir informacijos apie investavimą.
Deja, valstybiniu mastu jaunimas tokios informacijos pasigenda. Tačiau labai aktyviai įsitraukia, kai jiems pasiūlomos galimybės mokytis ar dalyvauti su praktika persipynusiose priemonėse, pavyzdžiui, „šešėliavimo“ programa, kai jaunuoliai visą dieną praleidžia kartu su jiems patinkančiu ekspertu.
Ar būsime visuomenė, kuri supranta pinigų vertę, investavimo principus ir geba efektyviai valdyti savo finansus? Mūsų patirtis dirbant su jaunimu sako, kad taip, tačiau tam reikia gerokai daugiau edukacijos nei yra dabar. Ir vien tik privatus sektorius tuo neturėtų užsiimti.
Remiantis atlikta moksleivių, su kuriais mes bendravome ir dirbome, apklausa, daugiau kaip pusė teigė, kad jų tėvai neinvestuoja, o tai rodo, kad daugelis jaunų žmonių negauna nei investavimo pavyzdžio, nei informacijos savo šeimoje. Tai jau rimta problema ir nieko keisto, kad pamėginti investuoti patys išdrįsta vos apie 15% mokinių. Be abejo, jų galimybes riboja finansai, tačiau žinių trūkumas kuria ir mitą, kad investicijoms reikia didelių sumų.
Kas galėtų paskatinti jaunuolius pradėti investuoti? Jie patys nurodo tris pagrindinius veiksnius:
- Daugiau žinių ir suprantamos informacijos – investavimo procesas vis dar atrodo sudėtingas, todėl reikalinga aiškesnė edukacija. Deja, mokyklose suprantamai apie finansus bei investavimą nekalbama arba kalbama taip, kad vaikai jiems įdomios informacijos negauna.
- Geresnė finansinė situacija – jaunuoliai supranta, kad investavimui reikalingos pradinės lėšos. Ne vienas klaidingai įsivaizduoja, kad reikia tūkstančių ar bent kelių šimtų eurų. Tai vėlgi remiasi į informacijos apie investavimą trūkumą.
- Tėvų pavyzdys – šeimos įsitraukimas ir gerų finansinių įpročių demonstravimas yra itin svarbus. Kol kas Lietuvoje investuoja vos kas trečias suaugusysis, o tai yra net dvigubai mažiau nei Skandinavijoje. Akivaizdu, kad tokiu atveju informacijos namuose apie investavimą taip pat trūksta.
Nedidelė dalis apklaustųjų bandė investuoti, dažniausiai į kriptovaliutas ar akcijas, nes vilioja didelės grąžos perspektyva. Tačiau daugelis iš jų neįvertina investavimo rizikos, o tai rodo dar vieną svarbų edukacijos trūkumą.
Finansinis raštingumas ir praktinė patirtis
Akivaizdu, kad investavimo edukacija mokyklose ir universitetuose yra būtina. Vienas efektyviausių būdų įtraukti jaunimą – realios praktinės užduotys, paskaitos, diskusijos su investavimo ekspertais. Pastaraisiais metais finansinio švietimo iniciatyvų skaičius augo, o dalyvių aktyvumas rodo, kad jaunuoliai domisi investavimu, jei pateikiama informacija yra suprantama ir pritaikoma realiame gyvenime.
Pavyzdžiui, pernai mūsų organizuotuose finansinio švietimo renginiuose dalyvavo daugiau kaip 1.200 moksleivių iš Marijampolės, Tauragės, Vilniaus bei Kauno. Didžiausias susidomėjimas pastebimas tarp vyresniųjų klasių moksleivių, kuriems artėja savarankiško finansų valdymo etapas.
Kodėl svarbu investuoti jaunam žmogui?
Daugeliui atrodo, kad investavimas yra skirtas tik tiems, kurie jau turi pakankamai lėšų, tačiau iš tikrųjų svarbiausia yra pradėti kuo anksčiau. Ankstyvas investavimas leidžia pasinaudoti sudėtinių palūkanų efektu, išmokti valdyti riziką ir suformuoti finansinius įpročius, kurie lems geresnę ateities finansinę situaciją.
Visuomenė, kurioje žmonės suvokia investavimo svarbą, yra finansiškai tvaresnė ir atsparesnė ekonominiams svyravimams. Norint, kad jaunoji karta taptų aktyviais investuotojais, reikia ne tik suteikti teorinių žinių, bet ir leisti patirti investavimą praktiškai.
Taigi, kokius investuotojus užsiauginsime? Tai priklauso nuo šiandien priimamų sprendimų – kiek daug dėmesio skirsime jaunimo finansiniam raštingumui ir kaip paskatinsime juos investuoti protingai, o ne impulsyviai.
Komentaro autorė – Miglė Grybinienė, Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ rinkodaros vadovė
