Vizija Maisto tarybai ir konkurencijos raudonosios linijos
Viešumoje skelbiama, kad Maisto taryba pradeda darbą nuo maisto grandinės analizės, siekdama įvertinti kainos pasiskirstymą tiekimo grandinėje ir galimus valstybės sukurtus suvaržymus. Planas skamba logiškai. Valstybei reikia turėti informaciją apie tokį reikšmingą sektorių kaip maisto sektorius, kad savo sprendimais sukurtų kuo palankesnes sąlygas jame veikiantiems ūkio subjektams. Dėl to galiausiai laimi ir vartotojai. Konkurencijos taryba (KT) visuomet pasisako už perteklinių reikalavimų verslui mažinimą.
Valstybė prie efektyvaus sektoriaus veikimo gali prisidėti ir įvairiais skatinimo veiksmais. Pavyzdžiui, dar 2015 m. atlikusi pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimą KT pasisakė, kad parduodamo pieno kiekis daro reikšmingą įtaką derybinei galiai, o lengviausias būdas ją sustiprinti yra padidinti tiekiamo pieno kiekį, kitaip tariant, bendradarbiauti. Pasiūlėme žemės ūkio sektoriuje veikiančioms institucijoms didinti informacijos sklaidą ir šviesti rinkos dalyvius apie gamintojų organizacijų steigimo naudą ir galimybes. Atrodo, geros idėjos nesensta. Šiandien viename portale skaičiau, jog žemės ūkio produkcijos gamintojų organizacijos atstovas pabrėžia poreikį skatinti gamintojų kooperaciją.
Būtent tokiu keliu eina ir Europos Sąjunga ES). Jos teisės aktai numato galimybę ūkininkams burtis ir bendrai tiekiant savo produkciją didinti derybinę galią. Šie ir kiti teisės aktai dabar peržiūrimi, siekiant nustatyti dar palankesnes sąlygas žemės ūkio produkcijos gamintojams.
Pabrėždama ūkininkų centrinę poziciją ES maisto gamybos sistemoje, Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen taip pat akcentavo biurokratinių kliūčių šalinimo, reglamentavimo supaprastinimo, inovacijų bei skaitmeninių sprendimų diegimo žemės ūkio sektoriuje poreikį. Valstybės taip pat gali skirti paramą žemės ūkio sektoriui, atsižvelgdamos į ES valstybės pagalbos taisykles.
Maisto tarybos veiklos kontekste kalbama ir apie informacijos apie maisto produktų kainas skaidrinimą. Esminis klausimas – kokio skaidrinimo siekiama. Jeigu tikslas yra užtikrinti tam tikrą skaidrumą tarp skirtingų tiekimo grandinės dalyvių (pavyzdžiui, kad didesnę derybinę galią turintys žaidėjai negalėtų vienašališkai nustatyti ar keisti bendradarbiavimo sąlygų, neįspėję kitos šalies), tai suprantama. Tokias taisykles numato ir ES teisė.
Bėdų gali kilti tuomet, jeigu detali kainodaros informacija bus viešai atskleidžiama koncentruotose rinkose. Tai sudarytų sąlygas konkurentams nebyliai derinti veiksmus rinkoje, pavyzdžiui, sykiu pakelti kainas vartotojams. KT įspėjo institucijas apie šią riziką.
Na, ir, žinoma, negalime neaptarti kainų reguliavimo dramblio kambaryje. Dar tik planuojant Maisto tarybos veiklą kai kas nuogąstavo, kad jos tikslas – paneigti Konstitucijoje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę, surakinti antrankiais nematomą rinkos ranką ir valstybei pačiai imtis kainų nustatymo.
KT mano, kad toks sprendimas maisto sektoriuje neveiktų dėl daugybės priežasčių – nuo itin sudėtingo tokių sprendimų administravimo bei priežiūros iki rizikų, kad įtvirtinus rinkos dėsnius ignoruojantį reglamentavimą (ir nepalikus plačių galimybių jį apeiti), rinkos žaidėjai tiesiog nebebūtų suinteresuoti joje pasilikti. Galiausiai, juk patariama mokytis iš svetimų klaidų.
Praėjusių metų rugsėjį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, jog Vengrija pažeidė ES taisykles, įpareigodama verslo subjektus parduoti keleto kategorijų maisto produktus nustatytomis kainomis bei užtikrinti tam tikrą jų kiekį. Visgi, atrodo, kad Lietuvos sprendimų priėmėjai šiuo klausimu rodo daugiau išminties (girdėjau, kad aukščiausi pareigūnai viešai kelis kartu paneigė kainų reguliavimo siekį).
Maisto taryba taip pat bendraus su verslo atstovais ir jų asociacijomis. Konkurencijos taisyklės nedraudžia konkurentams susirinkti viename kambaryje (nebent tai suokalbių kambarys, apie kurį kažkada kalbėjo ekonomikos tėvas Adamas Smitas) ar savo interesų atstovavimui pasitelkti asociacijas. Visgi, svarbu nepamiršti, kad bendraujant su valdžios institucijomis nenustoja galioti konkurencijos teisės reikalavimai, todėl konkurentai neturėtų derinti savo būsimo elgesio rinkoje, keistis komerciškai jautria informacija ar manipuliuoti institucijoms teikiamais komerciniais duomenimis.
Institucijos taip pat neturėtų skatinti tokio verslo subjektų elgesio. Siekdama padėti verslui prevenciškai įsivertinti savo veiksmų teisėtumą, KT yra parengusi asociacijoms skirtas gaires, kuriose pateikta ir patarimų su verslo asociacijomis bendraujančioms institucijoms. KT taip pat teikia individualias konsultacijas.
Taigi, dabar belieka palinkėti Maisto tarybai sėkmės ir laukti pirmųjų jos įžvalgų bei pasiūlymų. Žinau, kad jūs stebėsite. Stebėsime ir mes.
Komentaro autorė – Eglė Malonytė, Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovė
