Lietuvos žingsniai į kosmoso ekonomiką – kaip toli galima nueiti?

Kosmose jau sklendžia dar du Lietuvos įmonės palydovai – juos šių metų pradžioje iškėlė „Falcon 9“ raketa, o „NanoAvionics“ misijų operacijų centras Vilniuje sėkmingai užmezgė ryšį. Palydovai buvo pagaminti vokiečių „Constellr“ ir prancūzų „Absolut Sensing“ įmonių užsakymu – tai liudija, kad mokslo pažangai svarbus kosmosas kartu yra ir sparčiai auganti ekonomikos sritis.

Valstybių, turinčių palydovus Žemės orbitoje, skaičius nuo 2000 m. išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 46 iki beveik 100 šalių 2023 m. Šiuo laikotarpiu į kosmosą buvo paleisti ir pirmieji lietuviški palydovai, o Lietuva vis labiau įsitraukė į Europos kosmoso agentūros programas ir projektus. Prieš keletą metų Vilniuje pradėjo veikti Europos kosmoso agentūros verslo inkubatorius („ESA BIC Lietuva“). Taigi, mūsų šalis nelieka nuošalyje, kai „EY Geostrategic Outlook“ apžvalga nagrinėja vieną iš ryškiausių 2025 m. tendencijų – augančią kosmoso ekonomiką.

Pasaulinės investicijos į kosmoso bendroves 2023 m. liepos – 2024 m. birželio laikotarpiu siekė 8,5 mlrd. JAV dolerių. Šios srities inovacijos atveria naujas galimybes įvairiose srityse – nuo medicinos iki energetikos ir žemės ūkio. Verslo vadovus ši tendencija skatina mąstyti apie tarpsektorinius partnerysčių projektus. Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad kosmoso ekonomika iki 2035 m. viršys 1,8 trln. JAV dolerių ir augs beveik dvigubai greičiau nei pasaulio BVP.

Augantis palydovų spiečius neša rizikas ir galimybes

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, daugiau nei pusė išsivysčiusių ekonomikų kritinės infrastruktūros priklauso nuo palydovinės įrangos ir komunikacijos. Navigacijos ir Žemės stebėjimo galimybės tampa vis svarbesnės logistikai, mobiliesiems tinklams, energijos perdavimui ir finansiniams sandoriams. Karališkojo koledžo Londone duomenimis, beveik 90% šiuolaikinių karinių pajėgumų priklauso nuo kosmoso technologijų. Per karą Ukrainoje buvo fiksuota atvejų, kai buvo vykdoma prieš palydovus nukreipta veikla.

Apskritai, „EY Geostrategic Outlook“ apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, jog duomenų perdavimo į Žemę infrastruktūra gali tapti labiau pažeidžiama, nes skaičiuojama, kad iki 2030 m. kosmose bus apie 25.000 palydovų. Tad ateityje vis didesne prievole taps išskirtinis dėmesys kibernetinėms rizikoms, kurios gali kilti taip vadinamiems ypatingos svarbos infrastruktūros objektams. Be to, Europos kosmoso agentūros duomenimis, orbitoje yra daugiau nei 130 mln. kosminių šiukšlių objektų, kurie kelia augančią susidūrimo riziką.

Varžybos dėl kosmoso – itin intensyvios

Naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija kosmoso programas laikys ypač aktualiu nacionaliniam saugumui prioritetu. Tuo metu Kinija šioje srityje tęs bendradarbiavimą su Rusija ir kitomis šalimis kurdama tarptautinę Mėnulio tyrimų stotį. Pekinas yra paskelbęs apie dvi misijas į Mėnulį: vieną 2026 m. ir antrą 2028 m.. Skelbiama, kad per ateinantį dešimtmetį ketinama Mėnulyje pastatyti ir įrengti bazinę tyrimų stotį.

Šiuo metu apie 70% pasaulio palydovų valdo JAV. Tačiau Vašingtonui teks atkakliai ginti savo lyderystę kosmose nuo konkurentų – 2025 m. geopolitinės lenktynės kosmose pasieks naują piką, nes tiek staigios karinės operacijos, tiek ilgalaikiai strateginiai sprendimai vis labiau priklauso nuo su kosmosu susietų technologinių pajėgumų ir išteklių.

Ne veltui „kosmoso klubo“ narių gretos pildosi taip sparčiai – valstybės investuoja tiek dėl nacionalinių, tiek dėl komercinių interesų. Aktyvi technologijų plėtra Žemės orbitoje yra nacionalinė Kinijos strategija – tai atspindi faktas, jog ši šalis yra vienintelė, turinti savo kosminę stotį. Indija ir Japonija pradėjo naujas erdvės mokslinių tyrimų iniciatyvas, kurias palaiko privataus sektoriaus inovacijos, o Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija laikosi nuostatos, kad į kosmoso ekonomiką galima pelningai investuoti iš naftos uždirbtus dolerius.

Lietuviški palydovai – svarbios transformacijos ženklas

Pasauliniu mastu gausėjančios investicijos, skrydžiai ir palydovų programos Lietuvai atveria naujų partnerystės galimybių. Tačiau renkantis partnerius labai svarbu įvertinti rizikas – analizuoti platų paveikslą: tiekimo grandines ar startuolių ekosistemas, kuriose persipina įvairių verslų veiklos. Vilniuje veikiančio fotonikos, lazerinio apdirbimo ir kosmoso technologijų centro įmonės daugiausia yra orientuotos į eksportą. Todėl patikimas atitikties mechanizmas turi būti taip pat gerai subalansuotas kaip ir plėtros strategija.

Sėkmingai aplink Žemę skriejantys Lietuvoje pagaminti palydovai iliustruoja svarbią transformaciją, kuri yra varomoji kosmoso ekonomikos jėga. Šis virsmas primena JAV nacionalinio saugumo projekto ARPANET ir interneto raidos istoriją. Technologijos ir įranga, kuri anksčiau buvo naudojama moksliniams ar valstybių nacionalinio saugumo tikslams, dabar yra sparčiai pritaikoma civilinėms reikmėms – technologijos yra komercializuojamos ir tampa vis geriau pasiekiamos verslo įmonėms, pavyzdžiui, transporto ir logistikos bendrovėms. Jų atveju, žemės stebėsenos pajėgumai suteikia naujų galimybių analizuoti oro, vandens ir sausumos kelių infrastruktūros situaciją sausumoje, įskaitant poveikį biologinei įvairovei, oro ir vandens taršą bei stichinių nelaimių įtaką.

Didėjantis kosmoso technologijų prieinamumas suteikia progų įmonėms padidinti tiekimo grandinių efektyvumą ir skaidrumą. Tarptautinių kompanijų vadovų komandas tai skatina ieškoti, kaip stebėsena ir duomenys galėtų atvesti prie sprendimų, stiprinančių infrastruktūros ir tiekimo grandinių atsparumą. Kartu atsiranda ir realių praktikų, pavyzdžiui, „EY Space Tech“ laboratorijos sprendimai, sujungę palydovinius duomenis ir pažangią dirbtinio intelekto platformą, kad kliento iš transporto sektoriaus veikla taptų efektyvesnė.

Komentaro autorius– Linas Dičpetris, Profesinių paslaugų bendrovės EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas

2 Komentarai