Pasirinkimas yra
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras vakar pranešė, kad aptarnauti tik turinčiuosius galimybių pasą jau apsisprendė 297 įmonės. Absoliuti dauguma įmonių, t. y. 245, teikia maitinimo paslaugas, 18 – apgyvendinimo, 14 – grožio paslaugas, dar 20 užsiima kitomis veiklomis. Daugiausia įmonių, pranešusių, jog aptarnaus tik klientus su galimybių pasu, yra Vilniuje – 159, dar 33 tokios įmonės yra Kaune, 16 – Klaipėdoje, dar 89 – kitose savivaldybėse.
Nuo rugsėjo 13-osios didžioji dalis paslaugų galės būti teikiamos tik įgijusiems imunitetą po skiepų ar ligos arba turintiems neigiamą PGR testą. Įmonių vadovams ir atsakingiems asmenims už tokios tvarkos nesilaikymą numatyta bauda nuo 1.500 iki 6.000 Eur.
VŽ kalbinti maitinimo verslo atstovai jau sijoja lankytojus ir skuba atsikratyti, kokių tik gali, ribojimų – jie tiki, kad galimybių pasas (GP) yra vienintelė galimybė jiems dirbti toliau. Verslininkai sako, jog prisitaiko ir stengiasi daryti viską, kad padėtų šaliai, o kartu ir pasauliui, išbristi iš šios situacijos – tai priimama kaip dabartinės situacijos norma.
Ivona Šukevič, UAB „Juta Jazz Kava“, valdančios restoranus „Grey“ ir „Brexit“, direktorė, aiškina: „Mes tikrai tikime, kad GP yra tai, kas leidžia mūsų sektoriui išgyventi. Maitinimo verslas šiuo metu nelabai turi pasirinkimo. Tikrai nesidžiaugiame, kad daliai klientų turime užverti duris, bet esam įsitikinę, kad restoranams dirbti be GP yra dar prastesnė alternatyva.“
Pasak jos, manantiems, kad GP – ne išeitis, užtektų pažiūrėti į praėjusį rudenį, žiemą, kai susirgimų skaičiai buvo didžiuliai, trūko lovų COVID-19 skyriuose, o verslai buvo uždaryti pusmečiui.
Panašiai sostinėje bei didžiuosiuose miestuose kalba daugelis maitinimo įstaigų, pradėjusių taikyti ribojimus, vadovų.
Tačiau ir regionuose randasi verslininkų, kurie nelaukia rugsėjo 13 d., kai neturinčiųjų GP – nepasiskiepijusiųjų, nepersirgusiųjų, nesitestavusiųjų – išvis negalės priimti.
Sprendimas taikyti GP anksčiau pasiteisina ne tik dėl socialinės atsakomybės ir visuomenės saugumo, tačiau ir finansiškai – galima aptarnauti daugiau svečių, priimti grupių rezervacijas.
Vis dėlto drąsa būti pirmiesiems kainuoja ir įtampos, ir nervų: kai kurie lankytojai, neįleisti į maitinimo įstaigą, žodžių nebesirenka.
„Ir gyvai, ir telefonu, ir socialiniuose tinkluose sulaukėme ir neigiamų emocijų. Užkietėję skiepų priešininkai mus kaltino diskriminacija, linkėjo bankrutuoti, žadėjo niekada daugiau nekelti kojos. Gaila, bet manau, kad, linkėdami bankrotų, žmonės nepagalvoja apie mažiau sumokėtų mokesčių, apie neturėsiančius darbo žmones“, – sako I. Šukevič.
„Nesiskiepiję žmonės yra pavojingi kitiems žmonėms, dėl to reikia griežtesnių apribojimų, kitaip vėl kentėsime visi“, — tokia frazė skamba ne vieno verslininko lūpose. Regis, joje nėra nieko nesuprantamo. Visiems – net ir vadinamiesiems antivakseriams bei prie jų prisiplakusiems riaušininkams. Tačiau jei pastarųjų ketinimai ir tikslai daugmaž aiškūs (kaip ir nesunku atspėti, kas tampo šių marionečių virveles), tai skiepų bijantys ar abejojantys piliečiai turėtų žinoti, kad turi pasirinkimą ir nevertėtų plaktis prie visokiausio plauko celofanų, paleckių, gražulių, išnaudojančių juos tik kaip masę.
Netiesa, kad pasirinkimo nėra – nenorite skiepytis, yra testai: testuokitės į sveikatą ir negadinkite jos kitiems. Jokia diskriminacija ir teisių pažeidimais čia nė nekvepia: neigiamas testas saujoje atvers visas duris. Tiesa, kišenė dėl to patuštės. Pasirinkimas yra.
Nes jei vėl sulauksime griežto karantino, tie patys mitinguoti pamėgę piliečiai gali likti už uždarytų verslų durų. Laiko būriuotis liks daugiau, tik pinigų iš valstybės kišenės pasisemti vargu ar jau pavyks. Pasirinkimas yra.
P. S. Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį vakarop pranešė: „Jeigu skiepijimo tempai išsilaikys aukšti, tuomet Vyriausybė yra pasirengusi persvarstyti siūlomus ribojimus ir juos modifikuoti arba visiškai atsisakyti, tačiau tam skiepijimosi tempai turi būti labai dideli. Mes per likusį mėnesį turbūt turėtume papildomai paskiepyti apie 400.000 žmonių, kad galėtume kalbėti apie 70% žmonių, turinčių bent vieną skiepą.“
