Padėkos laiškas Warrenui Buffettui

Mes, „Agathum“ komanda, taip pat praleidome šimtus valandų studijuodami jo laiškus, klausydamiesi akcininkų susirinkimų, bandydami suprasti, kaip jis galvoja. Tai, ką per laiką supratome, pakeitė ir formavo mūsų pačių mąstymą apie investavimą ir verslo sėkmę. 

Kodėl Buffettas skiriasi nuo visų kitų

Štai kas daro Buffettą vertą įsigilinimo: skirtingai nei visi kiti mums žinomi didieji verslininkai – Steve Jobs, Bill Gates, Jeff Bezos, Elon Musk – Buffettas fundamentaliai kitoks.

Jobs sukūrė „iPhone“. Gates padarė kompiuterius prieinamus visiems. Bezos revoliucionizavo prekybą. Muskas sodina mus į elektrinius automobilius ir skraidina į kosmosą. Jų sėkmė – dažniausiai vienas didelis šuolis, viena idėja, pakeitusi pasaulį, vienas produktas jūsų kišenėje.

Buffetto sėkmė – visiškai kitokia. Jis nesukūrė produkto, neišrado technologijos, jo pasiekimas nenutiko atsidūrus tinkamoje vietoje tinkamu metu su viena genialia idėja.

Jo sėkmę lėmė tūkstančiai nedidelių sprendimų, priimtų per 75 metus: kur investuoti, kada pirkti, kada laukti, ar šis vadovas patikimas, ar ši įmonė turi konkurencinį pranašumą?

Nei vienas sprendimas nepakeitė pasaulio, bet visi kartu, priimti per dešimtmečius, su išskirtiniu disciplinuotumu, sukūrė vieną reikšmingiausių finansinių rezultatų istorijoje.

Verta gilintis daugumai! Nes dauguma mūsų niekada nesukursime kito „iPhone“, bet kiekvienas galime išmokti priimti geresnius sprendimus. Kaip ir kiekvienas gali išmokti būti disciplinuotas ir valdyti kapitalą išmintingai – ar tai būtų 10 000, ar 10 milijonų.

Iš Buffetto pavyzdžio mes visi galime pasimokyti ir pritaikyti tai praktiškai: kasdienė išmintis, kartojama pakankamai ilgai, nugali genialumą. Kantrybė nugali skubėjimą. 

Pribloškiantys skaičiai

Nuo 1965 iki 2024 metų „Berkshire Hathaway“ akcijos augo vidutiniškai 19,8 % per metus. S&P 500 – 10,2 %. Beveik dvigubai rinką lenkiantis rezultatas kasmet.

Iš pirmo žvilgsnio – tikrai gan įspūdinga „net 2 kartus daugiau“, bet per 60 metų šis „gan įspūdingas“ skirtumas sukūrė daugiau nei 100 kartų didesnį rezultatą. 

Štai konkretūs skaičiai, iliustruojantys šį augimą.

Pradžia: 1962 metais Buffettas pirko „Berkshire“ akcijas už $7,50. Įmonė buvo žlunganti tekstilės kompanija, verta apie 12 milijonų dolerių. Kai 1965–aisiais jis perėmė kontrolę, rinkos kapitalizacija buvo 19 milijonų. Šiandien – per trilijoną dolerių. Akcijos kaina – apie 750 tūkstančių dolerių.  Įmonės vertė išaugo 50 000 kartų.

Buffetto asmeninis turtas – apie 150 milijardų dolerių. Bet įdomus momentas: jei nebūtų itin dosniai aukojęs labdarai, jo turtas šiandien būtų per 300 milijardų dolerių!

Įspūdinga, kad tai nebuvo vienas ar kitas „loterijos bilieto“ tipo atsitiktinumas ar veržli bulių rinka, kai „kylantis vanduo pakelia visas valtis“. Jis tai sėkmingai darė net septynis dešimtmečius, per keturias finansines krizes, per technologinę revoliuciją, valdant 14 JAV prezidentų, per penkis karus ir nesuskaičiuojamus rinkų kritimus bei augimus.

Ir jis tiesiog dirbo toliau. Pats Warren Buffett tik kukliai pakomentuoja, kad jam labai pasisekė, kad gimė tam tikru metu tam tikroje vietoje. Iš dalies tai tiesa – bet tai ne tik akla sėkmė. Tai protinio pajėgumo, emocinio stabilumo ir strateginio mąstymo kombinacija, susipinanti su tam tikromis istorinėmis aplinkybėmis. 

Genijus, kurį galima suprasti

Žmonės, dirbę su Buffettu, visi pasakoja tą patį: jis gali greitai peržvelgti sudėtingas finansines ataskaitas ir pasakyti, ar verta investuoti. Jis prisimena skaičius iš dokumentų, kuriuos skaitė prieš 30 metų. Jis įžvelgia schemas ten, kur kiti nemato.

Bet dar įspūdingiau – jis skaito žmones. Per vieną susitikimą jis nusprendžia, ar vadovas geras. Jis žino, kada jie meluoja, kada optimistiški, kada realistai. Šis gebėjimas galbūt retesnis nei jo matematinis genialumas.

Ir štai kas jį tikrai išskiria: emocinis intelektas. Kai rinka krenta 50 %, dauguma panikuodami išsiparduoda. O Buffettas perka. Atrodo, kad jis kreipia dėmesį į rinkas tik tiek, kiek gali pasinaudoti susidariusia situacija. Tai tikra super galia finansų pasaulyje. 

Klaidos, kaip mokytojos

2008 metais, didžiosios finansų krizės viduryje, kai bankų akcijos krito 80–90 %, Buffettas rašė straipsnyje „New York Times“: „Buy American. I Am.“ („Pirkite Ameriką. Aš perku“)

2008–ųjų spalį, kai „Lehman Brothers“ žlugo ir panika pasiekė viršūnę, Buffettas investavo $5 milijardus į „Goldman Sachs“. Viena diena, vienas skambutis: kol kiti bėgo iš rinkos, jis drąsiai įžengė. Rinka toliau krito dar 6 mėnesius. Jo portfelis prarado milijardus, žiniasklaida šaipėsi, kritikai sakė, kad „he lost his touch“. Buffetas nepajudėjo. Ir 2009–ųjų pavasarį rinka persisuko. Per kitus trejus metus jo investicijos pakilo 100 %, 200 %, kai kuriais atvejais 300 %. Tie, kurie klausė jo patarimo, praturtėjo. Tie, kurie šaipėsi, liko uodegoje.

Bet štai svarbiausia: Buffettas atvirai kalba apie savo klaidas. Kiekvienais metais jo laiškai akcininkams prasideda prisipažinimu, kur suklydo.

Jis neįsigijo „Google“ ir „Amazon“, kai turėjo progą. Praleido didžiausią pastarųjų kelių dešimtmečių technologijų revoliuciją. Pripažįsta, kad per ilgai laikėsi žlungančių tekstilės operacijų ir suklydo dėl „Dexter Shoes“ įsigijimo.

„Dexter Shoes“ istorija ypač skausminga: verslas visiškai žlugo ir buvo uždarytas, o jis mokėjo „Berkshire“ akcijomis. Šios akcijos šiandien būtų vertos per $18 milijardų. Buffetto žodžiais iš 2014 metų laiško: „Ši klaida tęsiasi ir tęsiasi.“ Bet apie ją kalba viešai – nes svarbiausias dalykas yra mokytis.

2016 metais, būdamas 86–erių, jis pagaliau pirko „Apple“ akcijų – prisipažindamas, kad klydo. Dauguma 86–erių nesimoko naujų dalykų, bet Buffettas išmoko.

Pati „Berkshire Hathaway“ pradžia buvo klaida, jis pats tai prisipažįsta: „Pirkti blogą verslą dėl žemos kainos – kvaila.“ Bet klaida tapo platforma trilijoninei imperijai. Ne todėl, kad klaida buvo gera, o todėl, kad jis pavertė ją galimybe.

Tikras genialumas – visų pirma mokytis iš kitų klaidų, o kai pats klysti – mokytis iš jų greičiau nei bet kas kitas. 

Trys paslaptys, kurios daug ką paaiškina

1. Struktūrinis pranašumas

Buffettas greitai suprato: draudimo kompanijos – ideali investavimo platforma. Jos generuoja milijardus „float“ – pinigus, kuriuos galima investuoti iki tol, kol nereikia mokėti draudiminių išmokų klientams. Tai tarsi neribotas banko kreditas be palūkanų, o kartais pats draudiminis biznis yra pelningas – gauni apmokėjimą už tai, kad paimi pinigus.

Šimtai kitų investuotojų irgi valdė ar buvo investavę į draudimo kompanijas, bet tik Buffettas jas pavertė globalia investicine imperija. Turėti įrankį – viena, bet žinoti, kaip juo naudotis – visai kas kita. 

2. Superžmogiška disciplina

Buffettas pradėjo rimtai investuoti 20–ies ir niekada nesustojo. 75 metai nepertraukiamo darbo be perdegimų, be karjeros pokyčio, be pensijos.

Svarbus ne tik laikas, bet ir nuoseklumas. Jis laikėsi savo vertinimo principų ir per bulių rinkas, kai visi tapo godūs, ir per rinkų panikas, kai kiti parduodavo.

75 metai nepertraukiamo darbo sukuria rezultatą, kurio neįmanoma pasiekti per trumpesnį laiką. Derinant tai su nelaužoma disciplina, efektas tampa eksponentinis. 

3. Amerika + tikėjimas

Buffettas investavo į JAV tuomet, kai Amerika išgyveno didžiausią ekonominį stebuklą istorijoje. Ar tai sėkmė? Taip. Ar jis tai suprato ir pasinaudojo? Tikrai taip.

Bet štai skirtumas: jis tikėjo Amerika, kai kiti abejojo. 1970–ųjų infliacijos krizės metu, 1980–ųjų recesijos metu, 2008–ųjų kolapso metu: jis pirko, kai kiti bėgo.

Protingas investuotojas geroje rinkoje atrodo kaip genijus. Buffettas buvo genijus ir geroje, ir blogoje rinkoje.

Autentiškumas, kaip super galia

Bet Buffetto fenomenas – ne tik skaičiai ir strategijos. Tai ir žmogus, kuris liko toks pat, net turėdamas milijardus.

Jis gyvena tame pačiame name Omahoje nuo 1958–ųjų – nors galėtų turėti rūmus bet kur. Jis valgo „McDonald's“ pusryčius ir geria „Cherry Coke“ – ne dėl reklamos, o todėl, kad jam patinka. Jis nekaupia jachtų, meno kolekcijų, prabangių automobilių.

Ką užsisako „McDonald's“? Priklausomai nuo to, kaip sekasi rinkoms: jei akcijos kyla – „Sausage McMuffin“ už $3,17, jei krenta – variantą už $2,95. Net ir čia išlieka vertės investuotoju.

Vienas prabangos dalykas – privatus lėktuvas „The Indefensible“ („Nepateisinamas“). Net ir čia – su savikritiška ironija.

Tai ne pozavimas. Žmonės, kurie jį pažįsta, sako: jis tiksliai toks, kaip atrodo viešumoje. Šis autentiškumas finansų pasaulyje, kupiname ego ir puikybės, – tarsi gaivus oro gurkšnis.

Jo kasmetiniai laiškai akcininkams tapo legendiniais ne tik dėl investicinės išminties, bet ir dėl rašymo būdo. Jis kalba su milijardus dolerių valdančiu akcininku taip, kaip kalbėtų su kaimynu: paprastos metaforos, atvirai pripažįstamos klaidas, gebėjimas sudėtingus dalykus paaiškinti taip, kad visi suprastų.

Žiniasklaida jį myli, nes jis tikras. Investuotojai pasitiki, nes niekada neapgavo. Politikai gerbia, nes kalba tiesą be diplomatinių nutylėjimų. Paprasti žmonės supranta, nes kreipiasi jų kalba.

Buffettas įrodė: kapitalizme galima būti ir turtingam, ir sąžiningam.

Dovana, kuri tęsis šimtmečius

2006 metais Buffettas padarė tai, ko niekas nesitikėjo: paskelbė, kad atiduos 99 % savo turto labdarai.

Jis pradėjo nuo 31 milijardo dolerių dovanos „Gates Foundation“ – tai buvo viena didžiausių filantropinių dovanų istorijoje ir padvigubino fondo galią keisti pasaulį.

Bet kodėl jis laukė iki 76–erių? Kritikai sakė: kodėl taip vėlai?

Buffetto atsakymas – tipiška jo logika: sudėtinės palūkanos veikia ir labdaroje.

Jei būtų atidavęs 10 milijardų 1990–aisiais, tai būtų 10 milijardų. Palaukus – dabar gali atiduoti 100 milijardų, 200 milijardų, galbūt daugiau.

Ar tai tobula logika? Galbūt ne, bet matematika jo pusėje: paaukojo vėliau, bet daugiau, nei būtų galėjęs anksčiau.

2010 metais kartu su Bill ir Melinda Gates jis įkūrė „The Giving Pledge“ – organizaciją, kviečiančią milijardierius atiduoti bent pusę turto. Šiandien jau daugiau nei 250 narių pasižadėjo tai padaryti.

Bet gal dar įspūdingiau: jis pavertė filantropiją „šaunia“ tarp milijardierių. Iki Buffetto daugelis slėpė turtą, minimizavo labdarą. Tuo tarpu jis parodė kitą kelią: viešai ir garsiai atiduoti.

Jo filantropinė įtaka gali būti net didesnė nei investiciniai pasiekimai. Šimtai milijardų, kuriuos jis ir jo sekėjai atiduos, gali spręsti ligų, bado, klimato krizes. Dovana, kuri tęsis šimtmečius po jo mirties. 

Penki žmonės vietoje vieno genijaus

Bet net ir filantropija negali atidėti neišvengiamo klausimo: kas toliau? Kas valdys „Berkshire“, kai Buffettas pasitraukė?

„Berkshire Hathaway“ be Buffetto – kaip „Apple“ be Steve'o Jobso: įmonė išgyvens, bet niekada nebebus tokia pati.

Atrodo, kad reikia penkių žmonių užpildyti vaidmenis, kuriuos vienas Buffettas atliko 55 metus:

• Greg Abel – generalinis direktorius, valdys operacijas,
• Ajit Jain – draudimo imperija, strategijos šerdis,
• Ted Weschler – investicijų valdymas,
• Todd Combs – investicijų valdymas, bet neseniai paskelbė paliekąs „Berkshire“ (priminimas, kad net geriausias planas susiduria su realybe),
• Howard Buffett – sūnus ir valdybos narys, kurio misija – išsaugoti „Berkshire“ kultūrą ir vertybes. 

Susikalibravimas su realybe

Tačiau prieš priimant Buffetto pamokas kaip universalų receptą, verta sustoti ir pažvelgti kritiškai. Ne tam, kad sumenkintume jo pasiekimus, bet tam, kad suprastume, kas pritaikoma mums, o kas ne. 

Pranašumai, kurių mes neturime. Apimtis ir dydis – tai ginklas: kai valdai milijardus, gali derėtis dėl sąlygų, kurių negauna mažesni investuotojai. Gali reikalauti ypatingų akcijų klasių, garantijų, papildomų teisių. 2008–ųjų krizės metu Buffettas investavo į „Goldman Sachs“ ir „General Electric“ su sąlygomis, kurių paprasti investuotojai tiesiog negautų – 10 % dividendais mokančios prioritetinės akcijos su galimybe konvertuoti į paprastas akcijas. 

Reputacija atidaro duris. Kai Buffettas skambina, vadovai kelia ragelį. Jis gauna informaciją iš pirmų lūpų anksčiau už analitikus ar visuomenę. Ne dėl insider trading – tiesiog dėl to, kad su juo nori kalbėtis geriausi pasaulio verslininkai. 

Laikotarpis, kurio mes nebeturime. Buffettas pradėjo rimtai investuoti 1950–aisiais – kai rinka buvo mažiau efektyvi, analitikų nedaug, informacijos prieinamumas ribotas. Rasti neįvertintą įmonę buvo daug paprasčiau. Šiandien milijonai analitikų naudoja tuos pačius Buffetto principus – „vertės investavimas“ tapo žinomas ir paplitęs. 

Survivorship bias (kai matome tik laimėtojus) problema. Mes žinome apie Buffettą, nes jis rinkose sėkmingai išgyveno 75 metus. Kiek investuotojų 1950–aisiais naudojo panašius principus, bet žlugo? Kiek dirbo su panašia disciplina, bet paprasčiausiai nerado tokių sėkmingų galimybių? Statistiškai kažkas turėjo būti tas laimėtojas – ar tai būtinai reiškia, kad strategija garantuoja sėkmę? Klausimai pamąstymui. 

Specifinė era. 1965–2024 – vienas ilgiausių bulių rinkos periodų istorijoje. JAV ir dolerio dominavimas pasaulyje. Tai nėra visiškai „normali“ ekonominė aplinka – galbūt tai istorinė anomalija. Ar Buffetto strategija taip pat gerai veiktų kitoje šalyje? Kitoje eroje? Sunku pasakyti.

Gerai, bet ar mes galime? Buffettas kalba: pirkite, kai kiti bijo. 2008–ųjų krizės metu jis pirko už milijardus. Dauguma mūsų 2008–aisiais baiminosi dėl darbo vietos, o ne ieškojo investicinių galimybių. Lengva sakyti „būk drąsus“, kai turi 40 milijardų perteklinių pinigų. Sunkiau, kai turi 15 000 eurų santaupų ir du vaikus.

Tai nereiškia, kad jo principai neveikia. Bet veikia kitaip ir kitiems masteliams. Mes negalime kopijuoti Buffetto – galime tik adaptuoti jo mąstymą savo situacijai.

Šie klausimai nėra kritika – tai atsižvelgimas į realybę: Buffetto pamokos vertingos, bet jas reikia priimti kritiškai ir adaptuoti savo kontekstui. 

Ką mes išmokome (ir ko galite išmokti jūs)

Iš mūsų patirties galiu pasakyti: atidžiai studijuoti Buffettą apsimoka. Mes perskaitėme visus jo metinius laiškus – dešimtmečiai išminties, klaidų, pamokų. Perklausėme visus akcininkų susirinkimus, prieinamius CNBC. Šimtai valandų medžiagos, kiekviena tikrai buvo verta praleisto laiko.

Štai kas pasikeitė mums: pradėjome mąstyti ir vertinti veiklos rezultatus ilgesniais laikotarpiais. Išmokome geriau atpažinti gerą verslą nuo vidutinio. Geriau supratome, kaip galvoti apie rinkas ir kaip pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. Įgijome daugiau drąsos pirkti, kai kiti parduoda.

Mūsų, kaip įmonės, kelionė buvo tiesiogiai paveikta „Berkshire Hathaway“ pavyzdžio. Pritaikėme „Berkshire“ struktūros elementus ir Buffetto mąstymo principus. Dažnai prieš svarbų sprendimą pagauname save pagalvojant: „O ką darytų Buffettas?“

Mūsų patarimas visiems: nerkite giliai į viską, ką rašė ir kalbėjo Buffettas. Ne tik santraukas ar citatas, bet originalius tekstus (visi jo laiškai prieinami nemokamai „Berkshire Hathaway“ puslapyje) ir pilnus „Berkshire“ akcininkų susirinkimų įrašus. Stebėkite, kaip jis mąsto, analizuoja, atsako.

Tai praturtins jūsų rinkų, verslo, investicijų ir žmonių psichologijos supratimą. Išmoksite ne tik apie akcijas – apie tai, kaip galvoti apie riziką, kaip vertinti vadovų komandas, kaip valdyti savo emocijas.

Buffetto mąstymas – ne kažkas, ką perskaitai ir užmiršti, bet procesas, kurį integruoji po truputį.

Buffetto tikroji vertė nėra jo portfelis – tai jo mąstymo būdas. Ir šį mąstymo būdą gali pritaikyti bet kas, norintis tam skirti laiko. 

Pabaiga

2025–ųjų pabaigoje, kai Buffettas perdavė kompanijos vairą, finansų pasaulis neteko ne tik investuotojo – neteko mokytojo, kuris įrodė, kad turtas ir sąžiningumas gali sugyventi tame pačiame žmoguje.

Jo įpėdiniai valdys pinigus: penki talentingi žmonės, kurie yra ekspertai savo srityse. Bet niekas nepakeis Buffetto, kaip to unikalaus balso ir stipraus pavyzdžio, kad sėkmė – ne loterija, o disciplina, kartojama ilgai ir nuosekliai.

Ir tai – gera žinia. Nes genialūs produktai – tai loterijos bilietas, kurį laimi vienas iš milijono. Bet geresni sprendimai, nuoseklumas, mokymasis iš klaidų – tai galime kiekvienas.

Šitai ir yra tikroji Buffetto dovana mums – ne skaičiai, o įrodymas, kad mąstymas nugali pasisekimą, kantrybė nugali skubėjimą, o kasdienė išmintis, kartojama pakankamai ilgai, sukuria stebuklus. 

Nuorodos, jei norėtumėte pasidomėti daugiau

CNBC archyvas, dedikuotas Warrenui Buffetui, kur galima rasti jo interviu ir, svarbiausia, visą metinių akcininkų susirinkimų video kolekciją: https://buffett.cnbc.com/about-buffett/ 

Warreno Buffeto Metiniai laiškai akcininkams: https://www.berkshirehathaway.com/letters/letters.html  

Apie AB „Agathum“

AB „Agathum“ veikla nuo 2012 metų apima nekilnojamojo turto objektų pirkimą, pardavimą, valdymą ir nuomą, taip pat diversifikuoto viešų vertybinių popierių portfelio valdymą.

Šiuo metu bendrovė valdo 22 mln. eurų turtą: apie 18 mln. eurų nekilnojamojo turto portfelį ir apie 4 mln. eurų vertybinių popierių portfelį.

AB „Agathum“ yra išleidusi viešą 2 mln. eurų obligacijų emisiją, kuri listinguojama Nasdaq Baltijos biržoje.

Interesų konfliktai / Visiškas skaidrumas

„Agathum“ turi long poziciją šiame straipsnyje minėtoje „Berkshire Hathaway“. Mes galime pirkti arba parduoti šias akcijas bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo.