Atsiprašome, šis darbas – ne žmonėms

Žinoma, kol kas tokie darbo skelbimai, nurodantys, kad įdarbina tik dirbtinį intelektą (DI), yra komunikacijos triukas, padedantis bendrovei į save atkreipti dėmesį. Tačiau jau kiek pabodus šūkiams, kad „darbuotojus pakeis DI“, pastarasis apsivilko naują rūbą ir sugrįžo su DI agentais, žadančiais dar didesnį poveikį skirtingoms pramonės šakoms. 

Kas gi yra tie DI agentai (angl. AI agents), skambantys lyg nužengę iš veiksmo filmo? 

Ogi, pažangios DI sistemos, galinčios savarankiškai spręsti konkrečias užduotis. Pavyzdžiui, DI agentas gali padėti jums surasti ir užsakyti patogiausius ir pigiausius skrydžio bilietus arba optimizuoti atsargas sandėlyje, realiuoju laiku reaguodamas į paklausą.

Kartu DI agentai yra daug platesnį lauką apimančios technologijos – agentinio DI (angl. agentic AI) – komponentai. Pastarasis DI yra proaktyvi technologija, galinti pati priimti sprendimus ir autonomiškai, be žmogaus išsikišimo, imtis veiksmų. 

Norint pasiekti tokį autonomiško sprendimų priėmimo ir veiksmų vykdymo lygį, agentinis DI remiasi sudėtingu mašininio mokymosi, natūralios kalbos apdorojimo ir automatizavimo technologijų deriniu.

Nors agentiniai DI naudojasi generatyvinio DI modelių, tokių kaip „ChatGPT“, kūrybinėmis galimybėmis, jie skiriasi keliais esminiais aspektais. Pagrindinis jų – tai tikslas, DI agentai siekia priimti sprendimus ir atlikti veiksmą, o ne kurti turinį.

Plati amplitudė

Ši technologija turi daugybę panaudojimo atvejų nuo pardavimų ir klientų aptarnavimo iki teisinių ir sveikatos priežiūros paslaugų. Siekiant padidinti produktyvumą ir našumą, DI agentai matomi ir kaip strateginė darbo jėga tokioms sudėtingoms užduotims kaip kad tiekimo grandinių efektyvinimas ar naujų produktų kūrimas.

O tai savaime turėtų leisti žmonėms skirti dėmesio aukštesnės vertės veiklai, reikalaujančiai daugiau kūrybiškumo ar ekspertiškumo. 

Pats ryškiausias pavyzdys, kur gali pasitarnauti DI agentai, yra klientų aptarnavimas. O agentinis DI apima ir savavaldes mašinas, kibernetinį saugumą.

Taigi, šie technologiniai sprendimai apima plačią amplitudę – nuo paprastų, taisyklėmis pagrįstų pokalbių robotų iki sudėtingų autonominių sistemų, kurios naudoja gilųjį mokymąsi ir stiprinamąjį mokymąsi.

Naujausi pasiekimai, tokie kaip „OpenAI“ įrankis „Deep Research“, parodo, kaip DI agentai dabar geba per kelias minutes sugeneruoti išsamias ataskaitas, padedančias finansų, mokslo ir inžinerijos specialistams. 

Šis įrankis, paremtas naujausiu „OpenAI“ „o3“ modeliu, analizuoja ir sintetina duomenis iš daugelio interneto šaltinių.

Ši DI technologijų lyderė nuėjo dar toliau ir kovo mėnesį pristatė naują programavimo sąsajų (API) ir įrankių rinkinį, skirtą kūrėjams patiems kurti DI agentus. 

Kaip skelbia CNBC, šie įrankiai leis kūrėjams kurti programas, panašias į „Manus“ – naują kompiuterį naudojantį DI agentą, kuris išpopuliarėjo demonstruodamas savo gebėjimą naršyti keliuose tinklalapiuose, analizuoti akcijas ar ieškoti nekilnojamojo turto pirkti.

Nebereikės klientų aptarnavimo specialistų

Kol kas darbo rinkoje nesitikima, kad DI agentas galėtų visiškai pakeisti žmogaus atliekamą vaidmenį. 

„Šiuo metu nekalbame apie visiškai autonominius agentus. Tačiau DI agentas galėtų atlikti 70–80% pasikartojančių užduočių,“ – technologijų naujienų portalui „Sifted“ sakė Joosepas Sibulas, įžangoje minėto estų startuolio „Hertwill“ vienas įkūrėjų.

Pasak Adamo Shuaibo, rizikos kapitalo fondo „Episode 1 Ventures“ partnerio, per artimiausius šešis mėnesius DI agentai galėtų automatizuoti nuo 50% iki 75% tokių sričių kaip programinės įrangos kūrimas, klientų aptarnavimas, finansinė analizė ir moksliniai tyrimai.

DI agentai šiuo metu tapo viena karščiausių temų Silicio slėnyje. Kai kurie pramonės ekspertai mano, kad jie yra kitas didelis DI galimybių šuolis, kadangi DI agentas, kuris gali naudotis kompiuteriu, gali atlikti vertingas realaus pasaulio užduotis, o ne tik teikti pagalbą, rašo „The New York Times“.

Daugelis pirmaujančių DI bendrovių, įskaitant „Google“ ir „Anthropic“, šiuo metu testuoja autonominius agentus, kuriuos, jų teigimu, įmonės ateityje galės „samdyti“ kaip visaverčius darbuotojus.

Pavyzdžiui, skirtingai nei tradiciniai automatizuoti klientų aptarnavimo robotai, kurie buvo iš anksto užprogramuoti su ribotu atsakymų ir veiksmų rinkiniu, agentiniai klientų aptarnavimo robotai gali greitai suprasti kliento ketinimus bei emocijas ir savarankiškai imtis veiksmų problemoms spręsti.

Jie gali iš anksto įvertinti, ar kliento užsakymas gali vėluoti. Tuomet informuoti jį apie vėlavimą dar prieš jam susisiekiant su įmone ir proaktyviai pasiūlyti nuolaidą ar kitą kompensaciją, kad sumažintų kliento nepasitenkinimą.

Ruošiasi nuosmukio ciklui 

Visgi, ne viskas rožėmis klota – DI agentų ažiotažas auga tokiu greičiu, kad rizikos kapitalo fondai jau ruošiasi nuosmukio ciklui, kuris gali sunaikinti daugelį šio sektoriaus numylėtinių, rašo „Shifted“.

Investuotojai įspėja, kad ciklas formuojasi, nes kai kurios įmonės, kuriančios agentinį DI, pritraukia pinigus už išpūstus įkainius ir už produktus, kurie gali nepateisinti lūkesčių.

Remiantis „Sifted“ duomenimis, praėjus šešioms 2025 m. savaitėms, Europos startuoliai, kuriantys DI agentus, susižėrė 481 mln. Eur – daugiau nei ketvirtadalį visų 2024 m. tokių startuolių pritrauktų lėšų. Daugelis tikisi, kad per ateinančius metus investicijos didės.

Tačiau ekspertai primena, kad startuolių pasauliui nėra svetimas naujos ir potencialiai transformuojančios technologijos burbulo sprogimas – neseniai tokių atvejų pavyzdys buvo spurtavęs „Web3“ ir metavisatos startuolių iškilimas, bet taip pat greitai tokie startuoliai prarado savo įdomumą.

„Yra didelė rizika, kad DI agentų startuoliai gali taip pat patirti bumo ir žlugimo ciklą, – sako Denny Gabrielius, investicijų bendrovės „Runa Capital“ asocijuotas narys. – Ši era niekuo nesiskiria nuo debesų, mobiliojo ryšio ir interneto eros.“

Baimės akys stačios

Tiesa, kaskart prakalbus apie bet kokį technologijų autonomiškumą, pasigirsta nuogąstavimų, kad prisidarysime bėdų ir mašinos tik pakenks žmonijai. Žinoma, yra pagrindo diskusijoms, liečiančioms privatumo, kibernetinio saugumo, teisės klausimus. 

Tačiau nederėtų maišyti DI agentų savarankiškumo galimybių su potencialiais dirbtinio bendrojo intelekto (AGI) gabumais, kol kas numanomais tik teorijoje. 

Didžiosios technologijų bendrovės šiuo metu meta savo milijonines investicijas būtent AGI proveržiui pasiekti. Tokia technologija turėtų jau pasigirti kognityvinėmis savybėmis, kurios apima mąstymą, atmintį, dėmesį, kalbą, sprendimų priėmimą ir mokymąsi.

Visgi, matydami augančią DI agentų tendenciją, du žymūs DI mokslininkai Maxas Tegmarkas ir Yoshua Bengio įspėjo, kad AGI, kuris veiks kaip savarankiški „agentai“, gali kelti pavojų, nes kūrėjai gali prarasti šių sistemų kontrolę, praneša CNBC.

Anot jų, DI sistemos, kurios veikia kaip savarankiški asistentai, galintys atlikti užduotis darbe ir kasdieniame gyvenime, kelia susirūpinimą, nes kartu su ja atsiranda ir idėja, kad DI sistemos gali veikti savarankiškai ir pradėti formuoti savas mintis. 

Ekspertų nuomonės dėl AGI atsiradimo laiko skiriasi, tačiau didžiausios pasaulio bendrovės jau aktyviai investuoja į šias technologijas, o tai dar labiau skatina diskusijas apie jų saugumą ir kontrolę.