Lyderiaujantys Kinijos universitetai meta pajėgumus DI talentų auginimui

Hasano Mrado („ZUMA Press Wire“/„Scanpix“) nuotr.

Keletas geriausių Kinijos universitetų paskelbė apie bakalauro studijų vietų plėtrą, siekdami atitikti „nacionalinius strateginius poreikius“ ir skatinti talentų ugdymą tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas (DI).

Pekino universitetas kovą paskelbė, kad 2025 m. padidins bakalauro studijų vietų skaičių 150 vietų, daugiausia dėmesio skirdamas informacinėms technologijoms, inžinerijai ir klinikinei medicinai.

Tuo metu Renmino universitetas planuoja pridėti daugiau nei 100 naujų studijų vietų, skirtų DI ir inovacijų plėtrai. Universiteto teigimu, šis plėtros planas yra „tiesiogiai susijęs“ su Kinijos siekiu tapti „galinga švietimo valstybe“, orientuota į talentų ugdymą skaitmeninėje eroje.

Šanchajaus Jiao Tong universitetas taip pat paskelbė apie 150 papildomų vietų, skirtų pažangiosioms technologijoms, įskaitant DI, integruotus grandynus, biomediciną ir atsinaujinančią energiją, rašo „Reuters“.

Kinija sausį pristatė pirmąjį nacionalinį veiksmų planą, kuriuo siekiama iki 2035 m. tapti stipria švietimo valstybe, didinti inovacijų efektyvumą ir stiprinti konkurencingumą pasaulinėje arenoje. Be to, švietimo institucijos jau gruodį paskelbė, kad pradės DI mokymą pradinėse ir vidurinėse mokyklose, siekdamos ugdyti jaunų žmonių kūrybiškumą ir skaitmeninius įgūdžius.

Švietimo sistemos pergalė

Minėti Kinijos universitetų pranešimai apie studentų ruošimą paskelbti po to, kai vasarį rinką sudrebino DI startuolio „DeepSeek“ technologine pažanga. Ši bendrovė sukūrė DI sistemas, konkuruojančias su JAV technologijomis, tačiau tai įgyvendino gerokai mažesnėmis sąnaudomis, ką analitikai pavadino Kinijos „Sputnik momentu“.

Pasak įmonės įkūrėjo, pagrindinė „DeepSeek“ kūrėjų ir mokslininkų komanda studijavo elitiniuose Kinijos universitetuose.

Todėl daugeliui kinų „DeepSeek“ sėkmė yra Kinijos švietimo sistemos pergalė, įrodymas, kad ji lygiai prilygsta JAV sistemai arba netgi ją pranoksta, rašo „The New York Times“. Kai kurie analitikai vertina, kad tam ypač padėjo Pekino investicijos į vietinių STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) talentų ugdymą.

Taip pat įtakos turėjo turėti neseniai įvesti JAV apribojimai, motyvuojami nacionalinio saugumo sumetimais, Kinijos studentų vizoms, kadangi dešimtmečius geriausi ir gabiausi šalies studentai išvykdavo studijuoti į užsienį – ir daugelis jų ten pasilikdavo.

Iki 2022 m. beveik pusė pasaulio geriausių DI tyrėjų buvo baigę bakalauro studijas Kinijos universitetuose, palyginti su maždaug 18% tyrėjų, baigusių JAV institucijas, nustatė „MacroPolo“.

Daugeliui Kinijoje jos švietimo sistemos stiprybė glaudžiai susijusi su šalies pasauliniu statusu. Vyriausybė daug investavo į aukštąjį mokslą, ir per pastaruosius du dešimtmečius metinis universitetų absolventų skaičius, anksčiau buvęs menkas, išaugo daugiau nei 14 kartų.

Tačiau už universiteto ribų šiems absolventams tenka susidurti su kliūtimis, įskaitant sunkias darbo sąlygas verslo sektoriuje ir valdančiosios Komunistų partijos politinį nepastovumą, grįsta kontrole, o ne ekonomikos augimu.