„Microsoft“ pristatė naują kvantinį lustą, sukeldama kvantinių bendrovių akcijų šuolį

Kaip skelbia „Reuters“, lustas „Majorana 1“ buvo vystomas beveik du dešimtmečius ir remiasi subatomine dalele, vadinama Majoranos fermionu, kurios egzistavimas pirmą kartą buvo teoriškai numatytas dar 1930-aisiais.

Teigiama, kad ši dalelė pasižymi savybėmis, kurios daro ją atsparesnę kvantinius kompiuterius kamuojančioms klaidoms, tačiau fizikams iki šiol buvo itin sudėtinga ją aptikti ir naudoti.

„Microsoft“ teigė, kad „Majorana 1“ lustą ji sukūrė naudodama indžio arsenidą ir aliuminį. O naująjį lustą maitina pirmasis pasaulyje topokonduktorius (angl. Topoconductor), tai yra nauja medžiagos rūšis, kuri gali kontroliuoti Majoranos daleles, kad sukurtų patikimesnius kvantinius kompiuterius.

Didžiausias kvantinių kompiuterių iššūkis yra tai, kad jų pagrindinis komponentas, vadinamas kubitu – klasikinėje kompiuterijoje bitui analogiškas elementas – yra neįtikėtinai greitas, tačiau itin sunkiai valdomas ir linkęs daryti klaidas.

„Microsoft“ teigimu, jos sukurtas „Majorana 1“ lustas yra atsparesnis šioms klaidoms negu konkurentų gaminiai. Bendrovė savo įrodymus pateikė moksliniame straipsnyje, kuris publikuotas akademiniame žurnale „Nature“.

„Microsoft“ vykdomasis viceprezidentas Jasonas Zanderis, atsakingas už ilgalaikes strategines bendrovės investicijas, apibūdino kvantinio lusto „Majorana 1“ gamybą kaip „aukštos rizikos, bet didelės grąžos“ strategiją.

„Sunkiausia buvo išspręsti fizikos problemas. Tam nėra jokio vadovėlio, tad turėjome jį sukurti patys, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė J. Zanderis. – Tiesiogine prasme mes sukūrėme šį objektą, konstruodami atomas po atomo, sluoksnis po sluoksnio.“

Šis kvantinis lustas buvo kuriamas „Microsoft“ laboratorijose Vašingtono valstijoje (JAV) ir Danijoje.

Harvardo universiteto fizikos profesorius Philipas Kimas, kuris nėra susijęs su „Microsoft“ tyrimu, „Reuters“ teigė, kad Majoranos fermionai jau dešimtmečius yra karšta tema tarp fizikų, ir pavadino „Microsoft“ darbą „įspūdinga naujove“, kuri iškelia bendrovę į kvantinių tyrimų avangardą.

Jis taip pat pažymėjo, kad „Microsoft“ pasirinktas hibridinis metodas, derinantis tradicinius puslaidininkius su egzotiškomis superlaidžiomis medžiagomis, atrodo tinkamas kelias link lustų, kuriuos galima būtų panaudoti, kuriant galingesnius įrenginius. 

Kvantinių akcijų šuolis

Šiuo žingsniu „Microsoft“ prisijungia prie „Google“ ir IBM, kurios prognozuoja, kad esminis kompiuterinių technologijų pokytis yra daug arčiau, nei buvo manyta anksčiau. 

2024 m. gruodį „Google“ pristatė naujovę – kubitų klaidų korekciją 105 kubitų luste „Willow“. Kaip skelbiama žurnale „Nature“, šis lustas galėjo atlikti tęstinę užduotį per penkias minutes – tai užduotis, kurios įprastas superkompiuteris negalėtų atlikti net per 10 septilijonų metų, arba daugiau nei visatos amžiaus kvadratą. Nors ši užduotis buvo teorinė ir neturėjo praktinės naudos, ji pademonstravo kvantinių kompiuterių potencialą.

Šiemet laukiama į kvantines technologijas itin aktyviai investuojančios IBM naujienų. Ši JAV technologijų milžinė planuoja išleisti kvantinį procesorių „Kookaburra“, turintį 1.386 kubitų. Ji žada sujungti tris tokius lustus, kurie bendrai viršys 4.000 kubitų.

Po „Microsoft“ pranešimo pradėjo kilti ir kitų kvantinių technologijų bendrovių akcijos. Tarp jų ir per pastaruosius metus itin investuotojų dėmesį patraukusios trys bendrovės: „IonQ“ akcijos pakilo 4,6%, „Rigetti Computing“ – 9,4%, o „D-Wave Quantum“ – 8,7%.

Tuo metu „Microsoft“ akcijos ketvirtadienį pakilo 0,3 %.

Vis dėlto diskusijos apie kvantinių kompiuterių realaus pritaikymo laiką neslopsta. Jensenas Huangas, „Nvidia“ generalinis direktorius, sausį pareiškė, kad iki „labai naudingų kvantinių kompiuterių“ dar likę apie 20 m. Tačiau kvantinių technologijų kūrėjai laikosi nuomonės, kad esminis proveržis įvyks daug greičiau.

Rinkoje tikimasi, kad kvantinė kompiuterija gali atverti naujas galimybes medicinoje, chemijoje ir kitose srityse, kuriose dabartiniams kompiuteriams užduotys tampa pernelyg sudėtingos. 

Tačiau kvantiniai kompiuteriai kelia ir naujų iššūkių kibernetinio saugumo sistemoms, kadangi žinoma, jog kvantiniai kompiuteriai taps pagrindine grėsme dabartiniams kriptografijos standartams. 

Ekspertai prognozuoja, kad pirmosios realios užduotys kvantiniais kompiuteriais galėtų būti išspręstos iki 2030 metų, rašo „Bloomberg“.