Europa kyla į technologijų mūšį

Tai – jau ne pirmas taip pavadintas renginys, įvykęs po „ChatGPT“ išleidimo sukelto dirbtinio intelekto (DI) bumo pradžios.

2023 m. pirmą „DI viršūnių susitikimu“ pavadintą konferenciją su reguliuotojais, politikos formuotojais ir technologijų vadovais rengė sąlyginai neseniai iš Europos Sąjungos (ES) išstojusi Jungtinė Karalystė. Jos tuometinis premjeras Rishi Sunakas deklaravo tikslą sukurti verslui draugiškesnį DI reguliavimą, nei tai darė Briuselis.

Paryžiaus „DI viršūnių susitikimo“ tematika buvo kitokia – jei Jungtinėje Karalystėje labai daug dėmesio buvo skiriama šios technologijos grėsmėms, Prancūzija daugiau koncentravosi į galimybes ir Europos vietą pasaulinėje proveržio technologijos mozaikoje.

„Mes šiuo metu lenktynėse nedalyvaujame, – apie Europos konkurencingumą DI srityje CNN televizijai sakė E. Macronas. – Mes atsiliekame.“

Šią konferenciją E. Macronas organizavo kartu su Narendra Modi, Indijos premjeru, – jau paskelbta, kad kitas toks renginys vyks Indijoje. Paryžiuje apie DI taip pat diskutavo Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Kanados premjeras Justinas Trudeau.

Prancūzijos sostinė ir joje vykęs DI suvažiavimas iš Amerikos pirmą kartą „ištraukė“ JD Vance’ą, JAV viceprezidentą – jam nuo kadencijos pradžios tai yra pirmoji kelionė po užsienį.

Gausu buvo ir pirmo ryškumo technologijų pasaulio žvaigždžių – į Paryžių atvyko Samas Altmanas, „OpenAI“ vadovas, „Google“ vadovas Sundaras Pichai, DI startuolio „Anthropic“ vienas įkūrėjų Dario Amodei.

„Dievo Motinos katedros strategija“

Nuo pat generatyvinio DI bumo pradžios 2022 m. pabaigoje E. Macronas tarp Europos lyderių buvo bene garsiausiai kalbantis apie žemyno technologinį atsilikimą, ypač nuo JAV, kur sukuriama didžioji dalis svarbiausių DI inovacijų – arba bent jau taip buvo manoma, kol tarsi iš niekur neišlindo Kinijos „DeepSeek“.

Maža to, JAV technologijų milžinai dabar turi artimą draugą Baltuosiuose rūmuose – Donaldas Trumpas jau kitą dieną po inauguracijos sausio mėnesį sukvietė S. Altmaną, „Oracle“ įkūrėją Larry Ellisoną bei Masayoshi Soną iš „SoftBank“, su kuriais paskelbė apie iki 500 mlrd. USD galintį išaugti DI infrastruktūros projektą „Stargate“.

D. Trumpas per savo inauguraciją pakartojo lozungą drill, baby, drill, signalizuojantį apie ketinimus atlaisvinti aplinkosauginius reikalavimus taršioms industrijoms. Vienas iš to tikslų, kaip teigia D. Trumpas, yra padėti JAV tapti „pasaulio DI sostine“, kadangi generatyvinio DI duomenų centrų plėtrai reikia didžiulių energetinių išteklių.

Reaguodamas į tai, E. Macronas šią savaitę paskelbė apie 109 mlrd. Eur investiciją į generatyvinio DI infrastruktūros plėtrą Prancūzijoje. Ją nemenka dalimi (50 mlrd. Eur) finansuos Jungtiniai Arabų Emyratai, 20 mlrd. Eur pridės Kanados privataus turto valdytoja „Brookfield“. 

E. Macronas pastebėjo, kad atsižvelgus į valstybių dydžių skirtumą, ši investicija Prancūzijai yra ekvivalenti tam, ką su „Stargate“ suplanavo Amerika.

Per „DI viršūnių susitikimą“ jis pareiškė, kad Prancūzija, vystydama šią technologiją, pritaikys „Dievo Motinos katedros strategiją“ – turėdamas omenyje greitą 2019 m. sudegusio vieno iš miesto simbolių atstatymą.

„Svarbu apsispręsti, supaprastinti procedūras, kažkas turi viskam vadovauti“, – pareiškė E. Macronas.

Prancūziją ir E. Macroną, kuris anksčiau negailėjo kritikos ES DI aktui – pirmajam būtent šiai technologijai skirtam reguliaciniam paketui pasaulyje – už jo lyderystę liaupsino S. Altmanas. 

Prancūzijos leidinio „Le Monde“ skiltyje „OpenAI“ vadovas teigė, kad DI amžiuje vyriausybės ir privatus sektorius turės dirbti kartu, kad paskatintų inovacijas bei įgalintų žmones naudoti šias technologijas.

„Reikia pastebėti, kad Prancūzija rodo pavyzdį, kuriuo turėtų sekti kitos Europos šalys“, – rašo S. Altmanas.

Prieš biurokratiją

Kartu su E. Macronu apie investicijų planą kalbėjo ir EK pirmininkė U. von der Leyen, kuri paskelbė apie ES ketinimus į DI infrastruktūros plėtrą nukreipti 200 mlrd. Eur viešų ir privačių investicijų. Tarp šių investicijų yra 20 mlrd. Eur, kuriuos ES ketina skirti „DI gigafabrikų“ statybai.

„Per dažnai girdžiu, kad Europa vėluoja į lenktynes, kuriose į priekį jau yra išsiveržusios Jungtinės Valstijos ir Kinija. Aš su tuo nesutinku, nes DI lenktynės toli gražu nėra baigtos. Jos tebėra pačioje pradžioje, frontas nuolat juda. Pasaulinės lyderystės dar niekas neiškovojo“, – savo kalboje, kurią cituoja „Reuters“ naujienų agentūra, teigė U. von der Leyen.

Vis vanagiškesnė U. von der Leyen retorika DI plėtros žymi svarbų ES politikos pokytį – pirmąjį DI reguliacijos įstatymų paketą išleidusi Europa dabar demonstruoja atvirumą verslui bei meta didelius piniginius išteklius tam, kad sumažintų inovacijų atotrūkį nuo JAV.

„Žinau, kad mums reikia gerinti verslo aplinką, reikia mažinti biurokratiją, ir mes tą padarysime“, – pareiškė EK pirmininkė.

Tiesa, ES šioje srityje laukia nemenki iššūkiai – kaip minėta, beveik visos didžiosios DI kompanijos yra iš JAV, o Europa generatyvinio DI modelių lenktynėse iš esmės teturi vieną žirgą, Prancūzijos startuolį „Mistral AI“. VŽ rašė, kad kite europinė DI viltis, vokiečių startuolis „Aleph Alpha“, iš didžiųjų kalbos modelių lenktynių pasitraukė ir dabar savo dėmesį sutelkė į platformos, skirtos padėti DI taikyti įmonėms ir viešajam sektoriui, vystymą.

Be to, kaip rašo „Politico“, DI į verslą Europoje skverbiasi labai lėtai – vos 13% Senojo žemyno įmonių apskritai savo veikloje taiko DI.

Tuo metu „Big Tech“ lobistai, Briuselyje ilgus metus kariaujantys dėl JAV technologijų milžinams skiriamų baudų bei minkštesnio reguliavimo, sako, kad Europą stabdo verslui nepalankūs įstatymai bei biurokratija.

Šią mantrą savo kalboje Paryžiuje kartojo ir JD Vance’as, nepaisant to, kad Europos retorika pastaruoju metu yra pasikeitusi. Jis kritikavo Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kuris, anot JAV viceprezidento, smulkioms ir vidutinėms įmonėms reiškia „begalines atitikties išlaidas“, taip pat neigiamai patsisakė daugiausiai prieš JAV technologijų milžinus nukreiptą ES Skaitmeninių paslaugų aktą.

„Amerika nori būti visų jūsų partnerė. Mes norime dalyvauti DI revoliucijoje atvirumo ir bendradarbiavimo dvasioje, – sakė JD Vance’as. – Bet tam, kad sukurtume tokį pasitikėjimą, reikalingas tarptautinis reguliacinis režimas, kuris skatintų DI technologijų plėtrą, o ne ją dusintų.“