Technologijų padangėje „Google“ įžiebė naują žvaigždę, link jos žvilgsnius pasuko ir Volstritas

Jei DI technologijų vystyme esame dar tik pačioje pradžioje, tai kvantiniai skaičiavimai dar nepaliko laboratorijos. Bet nuo tada, kai 2017 m. Masačusetso technologijos institutas (MIT) paskelbė kvantinius skaičiavimus proveržio technologija, jie domina ne tik tyrėjus, bet ir investuotojus. 

Kvantiniais skaičiavimais paremti kompiuteriai pasitelkia kvantinės mechanikos (atomų, subatominių dalelių) principus, kad išspręstų sudėtingas problemas daug greičiau nei tradiciniai kompiuteriai. Taip yra todėl, kad kvantiniai bitai (kubitai), kuriuose talpinama informacija, gali egzistuoti keliose būsenose vienu metu. Plačiau apie šią technologiją galite skaityti čia. 

Pastarasis kubitų gebėjimas – tai „keistas tolimas veikimas“, dėl kurio Albertas Einšteinas skeptiškai vertino kvantinę teoriją, nors vėliau buvo įrodyta, kad ši teorija yra teisinga, rašo rinkų naujienų portalas „Barron's“. 

Trys žiburiukai

Per pastaruosius kelis mėnesius reikšmingai pabrango trijų kvantinių kompiuterio technologijų įmonių akcijos. Tai paskatino smulkiųjų investuotojų susidomėjimas, siekiant pasipelnyti iš galimai „kito didelio proveržio“ technologijų srityje, rašo „MarketWatch“.

Vien per šiuos metus „Rigetti Computing“ (RGTI) akcijos išaugo 755%, „D-Wave Quantum“ (QBTS) – 800%, o „IonQ“ (IONQ) – 250%. 

Tuo metu „Defiance Quantum ETF“ (QTUM), investuojantis į daugelį brandžių ir besivystančių kompanijų, veikiančių kvantinių technologijų srityje, per tą patį laikotarpį pakilo daugiau nei 60%.

„Rigetti Computing“

2013 m. JAV įsikūrusi „Rigetti Computing“ specializuojasi kvantinių kompiuterių kūrime ir jų integravime su tradicinėmis kompiuterinėmis sistemomis. Bendrovė šiemet pristatė savo pirmąjį komerciškai prieinamą 9 kubitų kvantinį procesorių – „Novera QPU“. Ši sistema mokslinių tyrimų bei eksperimentų tikslais jau buvo pristatyta „Horizon Quantum Computing“ bendrovei Singapūre ir Izraelio Kvantinio skaičiavimo centrui (IQCC). Bendrovė taip pat aktyviai bendradarbiauja su didžiaisiais pasaulio universitetais, tarp kurių – MIT, Oksfordo bei Edinburgo universitetai. 

Bendradarbiaudama su kita kvantinių technologijų bendrove „Quantum Machines“, „Rigetti“ įdiegė DI technologiją, leidžiančią automatizuoti kvantinių kompiuterių kalibravimą, tai yra užtikrinti, kad kvantinės grandinės ir jų komponentai, tokie kaip kubitai, veiktų tiksliai ir patikimai.

Įmonė siekia iki 2025 m. pabaigos pristatyti 100 kubitų sistemą, kuri turėtų pagerinti kvantinių sistemų skaičiavimo galią ir patikimumą. 

„D-Wave Quantum“

1999 m. įkurta Kanados įmonė „D-Wave Quantum“ buvo pirmoji pasaulyje, pradėjusi komerciškai tiekti kvantinius kompiuterius. Jiems bendrovė naudoja kvantinį atkaitinimą (angl. quantum annealing), tai yra specializuotą kvantinio skaičiavimo metodą, skirtą optimizavimo problemoms spręsti.

Šiemet „D-Wave Quantm“ užbaigė 4.400 kubitų turinčio kvantinio procesoriaus „Advantage2“ kalibravimą ir testavimą. Kaip skelbia pati bendrovė, šis procesorius demonstruoja žymius našumo patobulinimus, sprendžiant sudėtingas optimizavimo problemas, ypač medžiagų mokslo srityje.

„IonQ“

„IonQ“ yra JAV įmonė, įkurta 2015 m., kuri specializuojasi bendrosios paskirties kvantinių kompiuterių kūrime, naudodama įkalintų jonų (angl. trapped ion) technologiją. Taip, bendrovės teigimu, ji siekia užtikrinti didesnį tikslumą ir ilgesnį koherencijos (gebėjimas išlaikyti superpozicijos būsenas, kuriose dalelė gali egzistuoti keliose būsenose vienu metu – VŽ) laiką, palyginti su kitomis kvantinių kompiuterių architektūromis. 

Bendrovė jau integravo savo kvantinę skaičiavimo aparatinę įrangą su „Nvidios“ „CUDA-Q“ platforma. Skelbiama, kad ši integracija leidžia sklandžiai derinti hibridinius kvantinius-klasikinius skaičiavimus, pagerinant taikymus tokiose srityse kaip DI technologijos ir chemija, pavyzdžiui, paskatins naujų vaistų atradimą. 

Šią bendrovę „MarketWatch“ įvardino kaip brandžiausią iš šių perspektyviųjų trejeto. Tiesa, nė viena iš jų nėra dar uždirbusi ketvirčio pelno. „IonQ“ prognozuoja, kad 2024 m. jos pardavimai sieks 41,4 mln. USD.

Paskatino „Google“

Investuotojų susižavėjimą kvantinėmis technologijomis dar labiau paskatino „Google“ valdanti bendrovė „Alphabet“, kuri praėjusią savaitę pristatė savo naują kvantinio skaičiavimo lustą „Willow“. 

Anot bendrovės, šis lustas yra pakankamai galingas, kad per kelias minutes atliktų skaičiavimus, kuriems pažangiausiems superkompiuteriams prireiktų 10-ties septilijonų metų, kas yra ilgiau nei mūsų Visatos egzistavimo laikotarpis. 

Taip pat bendrovė skelbė atradusi būdą, kaip išspręsti problemą, kuomet sutalpinus daugiau kubitų į lustą, taip reikšmingai išauga jų klaidos, kad visas lustas tampa neveiksmingas.

Tai laikoma reikšmingu proveržiu, kuris gali priartinti praktines kvantinių technologijų taikymo galimybes prie realybės. Nors CNBC kalbinti ekspertai išreiškė nemažai skepticizmo, ar tikrai viskas yra taip gerai ir praktiškai pritaikoma, kaip „Google“ skelbia.

Per savaitę „Google“ akcijos dėl šios naujienos pabrango daugiau nei 10%.

Šis pranešimas pasirodė praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai kita JAV technologijų milžinė „Amazon“ pristatė „Quantum Embark“ – naują konsultavimo programą klientams.

„Amazon“ akcijų vertė nuo to laiko taip pat pakilo daugiau nei 15%.

Vyriausybių maratonas

VŽ rašė, kad būtent kvantinių technologijų moksliniams tyrimams pasaulio ekonomikos gigantai ir vyriausybės jau skiria milijardus, nors itin reikšmingų laimėjimų, kuriuos būtų galima pritaikyti komerciškai, šioje srityje dar nepasiekta. 

Tarp didžiausių privačių investuotojų, be „Alphabet“ ir „Amazon“, yra tokios JAV technologijų gigantės kaip „Microsoft“ ir IBM, Japonijos „Softbank“, Kinijos „Alibaba“ ir kitos bendrovės. 

Ne viena Europos valstybė jau yra suformulavusi nacionalinę kvantinių technologijų strategiją. Pavyzdžiui, Vokietija iki 2026 m. žada skirti 3 mlrd. Eur, Prancūzija – 1,8 mlrd. Eur. Be to, ir pati ES pareiškė norinti tapti „kvantiniu slėniu“ pasaulyje, todėl teikia prioritetą šiems moksliniams tyrimams.

Besirūpindama saugumu, kvantines technologijas į savo strategiją integruoja ir NATO, kadangi žinoma, jog kvantiniai kompiuteriai taps pagrindine grėsme dabartiniams kriptografijos standartams. 

Pakeis istoriją

Mokslininkai ir analitikai žada išties daug – tikisi, kad kvantinės technologijos „pakeis istoriją“, gebės išspręsti iki šiol neišsprendžiamas kompiuterinių skaičiavimų problemas, kas paveiks beveik visas industrijas, o ypač su saugumu susijusius dabartinius kriptografijos standartus.

Tačiau, kaip neseniai teigė „Barron’s“, kvantinė revoliucija greičiausiai užtruks dar ilgai, kadangi trūksta ne tik fundamentinio proveržio, bet dar ir nelabai aišku, koks bus šio istorinio atradimo komercinis panaudojimas.

Tomas Essaye, tyrimų bendrovės „Sevens Report“ įkūrėjas ir prezidentas, taip pat pažymi, kad kvantinis skaičiavimas vis dar yra labai toli nuo komercinio pritaikymo.

„Tačiau „Nvidia“ ir kitų su DI susijusių technologijų sprogimas privertė investuotojus „seilėtis“ dėl bet kokios technologijos, kuri galėtų būti „kitas Big Thing (angl. reikšmingas dalykas)“. „Amazon“ ir „Google“ kvantinio skaičiavimo antraštės suteikė tam tikro pagrįstumo temai, kuri anksčiau beveik išimtinai buvo siejama su mažos kapitalizacijos įmonėmis“, – „Barron’s“ sakė T. Essaye.