Ekonomistai: defliaciniai procesai šiemet gali pasikartoti, tačiau išlieka ir infliacijos veiksnių
Gegužės mėnesio defliacija Lietuvoje – gegužę, palyginti su balandžiu, – siekė 0,3%, o metinė infliacija – gegužę, palyginti su pernai geguže – siekė 3,4%, pirmadienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.
Gegužę mėnesio defliacija fiksuota po aštuonis mėnesius trukusios infliacijos.
Ekonomistų vertinimu, metinė defliacija tikėtina ir kitais šių metų mėnesiais, tačiau vidutinę metinę infliaciją skatinantys veiksniai išliks, ypač jei Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos susitars dėl prekybos muitų.
Pasak analitikų, kainų tendencijoms įtaką darys ir sezoniškumas.
Gali brangti maistas
Indrės Genytės-Pikčienės, banko „Artea“ (buvęs Šiaulių bankas) vyriausiosios ekonomistės teigimu, mėnesio defliacija galima ir kitais šių metų mėnesiais.
Anot jos, kainų mažėjimą gegužę nulėmė pigusi nafta, atitinkamai mažinusi degalų kainas.
„Degalai per mėnesį atpigo ir turėjo tikrai reikšmingą įtaką mėnesinei defliacijai. Ir taip pat, matyt, kaip ir visada, yra tų tokių sezoninių veiksnių“, – nurodė I. Genytė-Pikčienė.
„Jeigu (šiemet – red.) pasitaikytų mėnesinės defliacijos epizodų, tikrai nenustebčiau“, – pabrėžė ji.
Pasak Aleksandro Izgorodino, „Citadele“ banko ekonomisto, ši gegužė išsiskyrė tuo, jog tuo pat metu fiksuoti ir infliaciją mažinę, ir ją didinę veiksniai.
Nors dėl JAV importo tarifų sukelto nerimo energetikos ištekliai praėjusį mėnesį pigo, toliau augo atlyginimai, brango paslaugos, atkreipia dėmesį jis.
Analitikas išskyrė ir brangusį maistą, ypač – kiaušinius.
„Šiek tiek neramina maisto infliacija, kuri tiek per mėnesį buvo pakankamai ryški – 0,5%, tiek ir per metus – 4,4%. Čia infliacija dar kurį laiką gali būti aukšta. Tai yra viena iš tokių pagrindinių kategorijų, kurią reikėtų sekti, ypatingai kiaušinių kainas“, – sakė A. Izgorodinas.
Anot jo, yra didelė tikimybė ir rizika, kad artimiausiu metu kiaušiniai toliau brangs, o tai turės įtakos ir apskritai maisto infliacijai, nes kiaušiniams brangstant gali brangti majonezas, konditerijos gaminiai ir t. t.
Priklausys ir nuo JAV muitų
I. Genytės-Pikčienės teigimu, vidutinė metinė infliacija 2025-aisiais turėtų siekti 3,4–3,5% – aukščiau „natūralios ir normalios Lietuvai būdingos infliacijos“.
Analitikės teigimu, „reikšmingas kainų šuolis“ buvo užfiksuotas metų pradžioje, tačiau dabar infliacijos augimas nuslūgo, kadangi stabilizavosi žaliavų kainos, padėtis tarptautinėse rinkose.
„Matyt, reikšmingas infliacijos paūmėjimas šiemet jau yra praeityje ir metų bėgyje kažkokių reikšmingų jos paūmėjimų neturėtų būti“, – sakė ekonomistė.
Jos teigimu, rudeniop kainų tendencijos priklausys nuo sezoninių veiksnių – pavyzdžiui, drabužiai ir avalynė gali brangti išpardavimo prekes pakeitus naujomis rudens ir žiemos kolekcijomis.
Be to, pabrėžia ekonomistė, nėra aišku, koks šiemet bus žemės ūkio produktų derlius.
„Su derliumi susijusios tendencijos kelia dar šiek tiek neapibrėžtumo, nes nelabai aišku, kaip tokia labai netipinė klimato situacija paveiks tiek lokalius, tiek ir globalesnius derlius“, – nurodė ji.
Pasak A. Izgorodino, šiuo metu į Jungtinių Valstijų ir Europos ekonomikas grįžta optimizmas, o Vašingtonui ir Briuseliu, tikėtina, pavyks susitarti dėl muitų – todėl vasarą vėl gali brangti energetikos ištekliai bei žaliavos.
„Neskubėčiau mažinti Lietuvos infliacijos prognozių, nepaisant to, kad makro (BVP augimo – red.) prognozės bloginamos, kadangi labai gali būti, kad dabartinė mėnesio defliacija bus laikina, o vasarą, sumažėjus rinkų nerimui ir grįžtant optimizmui į energetikos rinkas, infliacija gali labai paspartėti“, – sakė analitikas.
REKOMENDUOJAME
