Finansų ministras patvirtino sulaukęs Briuselio pastabų dėl pensijų kaupimo reformos
Papildyta socialinės apsaugos ir darbo ministrės komentaru
R. Šadžius BNS patvirtino asmeniškai sulaukęs pastabų tiek iš finansinių paslaugų eurokomisarės Marios Luís Albuquerque, tiek Europos Sąjungos (ES) finansų ir ekonomikos ministrų taryboje (Ecofin).
„Taip, ir asmeniškai, ir taip pat per Ecofin posėdį tai taip pat buvo sakoma. Bet Europos Komisija, aišku, turi teisę rekomenduoti šalims ir, matyt, rekomendacijos dėl pensijų pakopų išeis turbūt iki šių metų pabaigos – pagal „Savings and Investments Union“ (Santaupų ir Investicijų sąjungos – BNS) komunikatą tai yra numatyta jų plane, jie savo nuomonę pareikš“, – BNS trečiadienį sakė R. Šadžius.
„Antra vertus, aš komisarei išdėsčiau ir, matyt, mes turime atsižvelgti į mūsų realią politinę situaciją, kur klausimas yra apie pensijų fondų patrauklumą. Siekiant išsaugoti pensijų fondus, reikia jų patrauklumu rūpintis“, – kalbėjo ministras.
R. Šadžius teigė, kad jam išsakytos pastabos susijusios su „dalyvavimo privalomumu“.
„Mes visada labai geranoriškai bendraujame su Komisija. Tai buvo Komisijos ir komisarės nuomonės išreiškimas. (...) Jos požiūriu, tai kelia Komisijai susirūpinimą, bet tai yra mūsų nacionalinės politikos dalykas“, – teigė finansų ministras.
„Vyriausybė apsisprendė, ji pateikė siūlymus ir Seime dabar vyksta normalia tvarka svarstymas. Mes esame demokratinė valstybė, šie klausimai reguliuojami įstatymu ir mes turime autoritetingą įstatymų leidėją su išskirtiniais įgaliojimais“, – aiškino R. Šadžius.
I. Ruginienė: tai viena iš daugelio rekomendacijų
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, jog Briuselio pastabos yra viena iš daugelio rekomendacijų.
Anot jos, kitais metais gavus Europos Komisijos (EK) ekspertų išvadas ketinama diskutuoti dėl profesinių fondų, kai darbdaviai moka darbuotojų pensijų kaupimo įmokas, steigimo Lietuvoje.
„Gali būti įvairių skirtingų nuomonių. (...) Kiekvienas skaito kaip nori skaityti. Įvairių rekomendacijų pažeria ir Lietuvos bankas, ir kiti, ir mūsų ekonomistų nuomonės irgi išsiskyrė. Bet, kaip ir sakiau, bet kokią reformą dėliojant pagrindinis momentas, į ką turi atsižvelgti, yra viešasis interesas“, – BNS trečiadienį sakė I. Ruginienė.
Pasak I. Ruginienės, kovą paskelbtas Europos Komisijos (EK) Santaupų ir Investicijų sąjungos komunikatas kalba apie sistemą, kurioje dalyvautų didelis skaičius darbuotojų, o tai galėtų būti profesiniai pensijų fondai.
Ministrės teigimu, dėl jų steigimo Lietuvoje ketinama diskutuoti kitais metais gavus Komisijos ekspertų išvadas.
„Labai sunku pasakyti, ko finansų ministras sulaukė, nes mes ir su tais pačiais ekspertais iš Briuselio lygiai taip pat turėjome diskusiją, ir mes esame užsakę Europos Komisijoje netgi tyrimą ir įrankį, kad Komisijos ekspertai mums duotų išvadas apie tai, kokios yra galimybės steigti profesinius fondus ir turėti papildomą kaupimą per darbdavio įnašą. Ir tuos atsakymus ekspertai turės mums pateikti kitais metais“, – sakė I. Ruginienė.
I. Ruginienės teigimu, profesiniai pensijų fondai atitiktų EK rekomendacijas, o Lietuvos pensijų kaupimo antrojoje pakopoje sistema yra nepasiteisinusi.
„Europoje analogo tokios antros pakopos, kokią mes šiandien turime, nėra. Europoje vyrauja profesiniai fondai. (...) O mes šiandien turime unikalią sistemą, kuri nepasiteisino. Jeigu ji nepasiteisino, kelia erzelį tarp visuomenės ir tų pačių kaupėjų, jautėme pareigą šitą sistemą taisyti“, – kalbėjo ministrė.
EK siūlo plačiau taikyti automatinį įtraukimą
EK kovą paskelbtame Santaupų ir Investicijų sąjungos komunikate teigiama, kad užtikrinant žmonių finansinį saugumą, atsižvelgiant į demografines tendencijas, svarbu geriau išplėtoti papildomų pensijų sistemą, o svarbus jos elementas gali būti automatinis įtraukimas.
„Automatinis įtraukimas – lengvas ir veiksmingas būdas žmonėms dalyvauti pensijų sistemose – gali padidinti darbuotojų dalyvavimo lygį ir grąžą pensijų gavėjams dėl didesnio masto ir diversifikavimo pajėgumo teikiamos naudos. Remiantis esama teigiama valstybių narių patirtimi automatinio įtraukimo srityje, šią praktiką reikėtų plačiau taikyti visoje Sąjungoje“, – teigiama EK komunikate.
Konkrečias rekomendacijas dėl automatinio įtraukimo, pensijų stebėjimo sistemų ir pensijų duomenų suvestinių naudojimo Komisija ketina paskelbti iki šių metų pabaigos.
Mindaugas Šima, Finansų ministerijos kancleris, trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete sakė, kad rengiant pensijų kaupimo sistemos pakeitimus viena iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pateiktų pastabų buvo susijusi su EK komunikato turiniu.
„Viena (pastaba – BNS) buvo dėmesio atkreipimas dėl kovo mėnesį paskelbto Europos Komisijos komunikato, kuris kalba būtent apie automatinį įtraukimą į antrą pakopą ir pabrėžė gerąsias praktikas, taikomas Europoje, ir iš esmės planuoja šių metų pabaigoje paskelbti tam tikras rekomendacijas, susijusias su automatiniu įtraukimu į pensijų kaupimo sistemą“, – komitete teigė M. Šima.
„Jų (Europos Komisijos– BNS) teigimu, tas automatinis įtraukimas yra veiksminga priemonė, galinti užtikrinti didesnį dirbančių įsitraukimą į pensijų kaupimo schemas, didesnes kaupimo apimtis, investicinę grąžą, kuri tinkamai atlieptų gyventojų poreikius ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė ministerijos kancleris.
M. Šima teigė, kad EK komunikatas yra rekomendacinis dokumentas, kiekviena šalis narė pati pasirenka, kaip savo šalyse organizuoti pensijų kaupimo sistemą.
Kaip anksčiau rašė BNS, Seimas antradienį ėmėsi svarstyti pensijų sistemos pokyčius, kuriais siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo, leisti pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25% sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, bet toliau kaupiantiesiems palikti 1,5% valstybės įnašą.
Siūloma, kad sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį–rugsėjį, nes kiekvienų metų pabaigoje tris mėnesius būtų vertinamos paraiškos.
VERSLO TRIBŪNA
Nors esamą šalies ekonominę situaciją ir savo pastarųjų mėnesių rezultatus smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai vertina vidutiniškai, artimiausiu laikotarpiu jie tikisi geresnių dienų, dalis ketina didinti kainas. Tai parodė naujas pirmą kartą skelbiamas finansinių technologijų bendrovės „Inbank“ indeksas, skirtas Lietuvos ekonominei būklei vertinti.
Sustiprėjusi konkurencija bankų sektoriuje verslui atveria naujų greitesnių finansinių paslaugų galimybių, kurias siūlo skaitmeniniai neobankai. Tačiau smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės vis dar linkusios dirbti tik su vienu pagrindiniu savo banku. Patikimas ir lankstus antras bankas šiuolaikiniam verslui jau yra būtinybė – jis padeda užpildyti tuos finansinių paslaugų poreikius, kurių pagrindinis bankas negali ar nespėja patenkinti, tvirtina „SME Bank“ administracijos vadovas Raimondas Berniūnas.
Smulkiojo ir vidutinio verslo finansuotojas „Noviti Finance“ drauge su Europos Tarybos vystymo banku (ETVB) pradėjo unikalią finansavimo priemonę smulkiajam verslui. Ji apima lengvatinę paskolą ir iki 12 mėnesių trunkančią „Verslo augimo programą“ – joje dalyvaujantis verslas laimi du kartus: gauna lengvatinę paskolą iki 50.000 Eur ir nemokamą ekspertinę programą, kurios vertė rinkoje – iki 10.000 Eur. Mikroįmonės jau gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos ir nemokamos ekspertinės mentorių pagalbos.
Nors Lietuvos rinka dažnai vadinama konservatyvia, pokyčiai akivaizdūs. Verslo rizikos pradedamos svarstyti valdybose, vis labiau atsigręžiama į prevenciją. Koks yra svarbiausias klausimas, nuo kurio turėtų prasidėti bet kurio verslo rizikų valdymas?
I. Ruginienė sakė besitikinti, kad Seimas priims sprendimą iki liepos 1 dienos, o pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio.
Konstitucinis Teismas pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.
REKOMENDUOJAME
