Lengvatinį PVM siūloma didinti nuo 9% iki 12%; svarstoma, ar galima išvengti pelno mokesčio didinimo
9% PVM lengvata šiuo metu taikoma centralizuotam šildymui, šildymui naudojamoms malkoms ar medienai, keleivių vežimui visuomeniniu transportu, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams.
„Šnekant apie papildomas pajamas į biudžetą, tikrai niekas nekalba apie bendro (PVM – BNS) tarifo didinimą – tai yra 21%, kitos šalys nuėjo tokiu keliu. Tikrai nekalbame apie 5% (lengvatinio PVM) keitimą, nes tai yra vaistai ir kitos gyvybiškai svarbios prekių kategorijos“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio G. Paluckas.
„Kalbant apie 9% ar 12% tarifą, tikrai tokia diskusija vyksta, nes ten pakliūva mažiau gyvybiškai svarbios prekių ar paslaugų kategorijos“, – pridūrė jis.
Lengvatinis 5% PVM dabar galioja visiems receptiniams vaistams, neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir remontui, spausdintiems ir elektroniniams laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams.
G. Paluckas sako, kad PVM lengvatos galėtų „morališkai tikėtis“ kulinarinį paveldą puoselėjančios maitinimo įstaigos.
„Tam tikrus saugiklius tikrai reikia galvoti, jeigu ir būtų toks politinis sprendimas. Mes turime tinklines maitinimo įstaigas, kurios su dideliais finansiniais sunkumais nesusiduria“, – teigė G. Paluckas.
„Bet turime kulinarinį paveldą ar tam tikrą vietovės žymenį turinčias maitinimo įstaigas, kurios rankomis daro absoliučiai visas sudėtines gaminio dalis. Jos galėtų morališkai tikėtis tam tikro valstybės palaikymo per mažesnį pridėtinės vertės mokesčio tarifą“, – kalbėjo premjeras.
Vis dėlto, pasak jo, lengvatinio tarifo taikymas ir jo kontrolė dar turės būti aptartos.
Valdantiesiems svarstant galimus mokesčių pakeitimus, valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako siūlantis darbo dienomis taikyti 12–13% PVM lengvatą maitinimo verslui.
Šiuo metu maitinimo verslui taikomas 21% PVM, o per pandemiją ir vėliau buvo taikomas 9% tarifas – jis panaikintas 2024 metų pradžioje.
Valdantieji, be kita ko, svarsto gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus labiau apmokestinant dideles pajamas, plėsti nekilnojamo turto (NT) mokesčio bazę, pelno mokestį didinti dar 1–2 punktais, taip pat peržiūrėti kai kurias mokesčių lengvatas, įvesti mokestį saldiems gėrimams.
Demokratai ir „aušriečiai“ skeptiški dėl pelno mokesčio didinimo
Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ atstovai sako skeptiškai vertinantys siūlymus dar didinti pelno mokestį, kuris nuo šių metų pradžios jau padidintas iki 16%.
Pirmo posėdžio trečiadienį susirinkę valdančiųjų mokesčių keitimo darbo grupės atstovai sako, jog ieškoma būdų, kaip išvengti dar vieno šio mokesčio didinimo – analizuojama, kokių mokesčių sumažinimo būtų galima atsisakyti.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas sako, kad su Finansų ministerija sutarta ieškoti kitokio kelio.
„Kokio pakeitimo, kokio mokesčio sumažinimo būtų galima atsisakyti, kad nereikėtų šito didinimo (pelno mokesčio – BNS) daryti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė T. Tomilinas.
Pasak jo, griežtai išreikštos pozicijos šiuo klausimu nėra, bet frakcija linkusi nepritarti tarifo kėlimui: „Mes kol kas skeptiški (...). Tas klausimas dar ant stalo. Tas mazgas turi daug siūlų. Svarbu, kad dėl kelių milijonų neatidarytume daug frontų.“
„Nemuno aušros“ narys Robertas Puchovičius teigė, kad frakcijos nuomonė dėl pelno mokesčio kategoriškesnė.
„Nematome prasmės jį (pelno mokesčio tarifą – BNS) kelti. Matome, kad papildomų pinigų (pajamų iš mokesčių – BNS) į biudžetą reikėtų ieškoti kitoje vietoje“, – teigė parlamentaras.
Tačiau jis pabrėžė, kad neradus kitų pajamų šaltinių būtų grįžta į frakciją aptarti poziciją iš naujo.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad dabar svarstoma galimybė pelno mokestį didinti ir vienu, ir dviem procentais. Tai anksčiau patvirtino premjeras Gintautas Paluckas.
T. Tomilino teigimu, dar nėra aiškumo ir dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokyčių, tačiau aišku, jog dideles pajamas uždirbantieji mokės daugiau mokesčių.
„Bet kokiu atveju, ypač stambios pajamos iš individualios veiklos, ypatingai daug žemės turintys ūkininkai, ypač turtingi advokatai mokės žymiai didesnius mokesčius“, – pabrėžė jis.
VERSLO TRIBŪNA
„Mums reikia ramios diskusijos frakcijose, suprasti, koks siūlomas modelis – ar einame pajamų sumavimo keliu, didesnio progresyvumo keliu, kaip buvo siūloma praėjusios Vyriausybės, ar paliekama tai, kas dabar yra, pavyzdžiui, individualios veiklos, darbo pajamos atskirai“, – kalbėjo parlamentaras.
T. Tomilino teigimu, Finansų ministerijai į kitą posėdį pasiūlyta atnešti dar daugiau papildomų duomenų.
Mokesčių pokyčius svarstanti darbo grupė sutarė po savaitės grįžti su konkretesnėmis frakcijų pozicijomis.