„Urbo“ bankas: šie metai bus geresni tiek gyventojams, tiek verslui

2023 m. pabaigoje dar buvo atsargiai svarstoma, kiek laiko gali tęstis Lietuvos ekonomikos sulėtėjimas, kada pažabosime infliaciją ir atsigaus namų ūkių vartojimas. Bent dalį atsakymų jau turime: Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2024 m. spalį šalies gyventojams išduotų naujų vartojimo paskolų suma fiksavo naują rekordą: 127,4 mln. eurų, to paties LB prognozuojama 2024 m. metinė infliacija turėtų siekti apie 1,8 proc., Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis pernai lapkritį pasiekė 6 punktus, kai visos Europos Sąjungos (ES) vidurkis buvo neigiamas: -12.4 punkto, o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad pernykštis mūsų šalies BVP augimas sieks 2,4 proc., o 2025-aisiais ūgtels dar 2,6 proc.

Teigiami ženklai – ir faktuose, ir prognozėse

Oficialiais duomenimis, Lietuvos BVP augimas trečiąjį 2024 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023-aisiais, išaugo 2,3 proc., tad labai tikėtina, kad bendras visų metų BVP augimas atitiks TVF prognozę.

Atsigavo ir skolinimasis: praėjusių metų spalį Lietuvos namų ūkiams buvo išduota 374,2 mln. eurų naujų paskolų: daugiau nei 209 mln. – būstui įsigyti, beveik 127,5 mln. – vartojimui ir daugiau nei 37,5 – kitoms reikmėms. Visose trijose kategorijose šios sumos buvo rekordinės.

Beveik neabejotina, kad vidaus vartojimas augs ir toliau – tam sąlygas sudarys pingantis skolinimasis, gerėjantys gyventojų ateities lūkesčiai ir ambicingai augantys namų ūkių finansiniai įsipareigojimai.

Praėjusių metų gruodžio 18 d. Europos centrinis bankas bazinę Euribor palūkanų normą sumažino iki 3,15 proc., o iš viso nuo praėjusių metų rudens ji jau sumažinta 1,35 proc. punkto, nuo 4,5 proc. Prognozuojama, kad Euribor bus mažinamas ir toliau – kai kurie ekspertai tikisi, kad antroje šių metų pusėje ji gali pasiekti ir 2 proc. Taip pat mažėja ir Lietuvos bankų palūkanos. Šie faktoriai didina tiek būsto, tiek vartojimų paskolų paklausą ir tuo pačiu augina namų ūkių vartojimą.

Į ateitį žvelgiame su optimizmu

Valstybės duomenų agentūros tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė, arba 57 proc. šalies gyventojų tikisi per artimiausius 12 mėnesių ir kažkiek susitaupyti. Visiškai to nesitiki tik 14 proc. lietuvių. Svarstydami apie savo artimiausių 12 mėn. išlaidas didesniems pirkiniams (baldams, buitinei technikai ir pan.), ketvirtadalis apklaustųjų atsakė, kad ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėnesių.

Atsigaunant namų ūkių vartojimui, mažmeninės prekybos apimtys didėja jau beveik metus. Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje augo beveik visų pagrindinių prekių grupių prekybos apyvarta, o pagrindinę įtaką tam darė būtent vėl pradėjusi augti namų ūkių perkamoji galia ir optimistinės vartotojų nuotaikos, kurios, kaip rodo apklausos, neturėtų prastėti ir artimiausioje ateityje.

Jau minėto Valstybės duomenų agentūros tyrimo duomenimis, beveik trečdalis, arba 29 proc. Lietuvos gyventojų tikisi, kad per artimiausius 12 mėnesių jų namų ūkio finansinė padėtis gerės ir tik 8 proc. mano, kad ji blogės.

Santūrumą pakeitė optimizmas

Paskutinę praėjusių metų dieną paskelbtose LB prognozėse teigiama, kad 2024 m. mūsų šalies BVP augimo procentas turėtų siekti 2,3 proc., metinė infliacija neturėtų viršyti vieno procento (0,8 proc.), o darbo užmokestis, išankstiniais vertinimais, augo daugiau nei dešimtadaliu, 10,3 proc. Nors tikėtina, kad šiais metais atlyginimai augs lėčiau – LB prognozėmis, 8,7 proc., šis augimas vis vien daugiau nei pusketvirto karto viršys prognozuojamą infliaciją (2,3 proc.). Realiųjų pajamų didėjimas kartu su aukštais vartotojų lūkesčiais didins tiek namų ūkių vartojimą, tiek visą ekonomiką bendrai.

Atsižvelgiant į per praėjusius metus pakitusią bendrą situaciją, pagerėjusius verslo ir gyventojų lūkesčius, galima konstatuoti – 2025-ieji bus tikrai geresni nei praėję metai ir tikėkimės, kad ši tendencija nenuslops ir vėliau.