Įmonių vadovų galvose šiemet konkuruoja du nežinomieji – prekybos muitai ir geopolitinės grėsmės

„Įmonių vadovams rūpi politinės vadovybės kaita. Jie vis dažniau tikisi didesnio nedarbo savo šalyse ir labiau nei ankstesniais ketvirčiais linkę manyti, kad palūkanų normos veikiau didės, o ne mažės“, – skelbiama „McKinsey“ pasaulinės vadovų apklausos apie ekonomines sąlygas apžvalgoje.

Apskritai įmonių vadovų nuomonė apie dabartinę pasaulio ir jų šalių ekonomikos būklę yra atsargesnė nei 2024 m. pradžioje, tačiau atitinka ankstesnio ketvirčio vertinimus. Respondentai ir toliau dažniau tikisi, kad artimiausiais mėnesiais ekonominės sąlygos gerės, o ne blogės.

„McKinsey“ pasaulinė ekonominių sąlygų apklausa rengiama kas ketvirtį.  Kompanija 2024 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 6 d. apklausė daugiau nei 900 įmonių įvairaus lygio vadovus.

Prekyba vs. geopolitika

Pastaruosius trejus metus apklausos dalyvių susirūpinimas dėl geopolitinio nestabilumo ir konfliktų užgožė visus kitus galimus pasaulio ekonomikos sutrikimus.

Apklausoje teiraujamasi apie didžiausią riziką pasaulio ir vidaus ekonomikos augimui, o nuo praėjusių metų gruodžio šie nuogąstavimai apklaustų įmonių ir padalinių vadovų buvo dažniausiai minima rizika šalies ekonomikai.

Nors naujausioje „McKinsey“ apklausoje respondentai ir toliau pagrindine trikdančia jėga laiko geopolitiką, dabar jie beveik taip pat tikisi, kad per ateinančius šešis mėnesius pasaulio ekonomikos augimui įtaką darys prekybos politikos ir santykių pokyčiai.

Nuo ankstesnės apklausos, atliktos 2024 m. rugsėjį, daugiau nei dvigubai padaugėjo respondentų, kurie prekybos politikos ar santykių pokyčius įvardijo kaip didžiausią riziką pasaulio ekonomikai.

Vertinant pagal regionus, Šiaurės Amerikos ir Kinijos respondentai dažniausiai nurodo su prekyba susijusius pokyčius, kurie turės įtakos jų ekonomikai per ateinančius 12 mėnesių, o Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ir Europos įmonių bei padalinių vadovai dažniausiai nurodo geopolitinį nestabilumą.

Vertinant pagal regionus, Šiaurės Amerikos ir Kinijos įmonių vadovai dažniausiai nurodo su prekyba susijusius pokyčius, kurie turės įtakos jų ekonomikai per ateinančius 12 mėnesių, o Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ir Europos respondentai dažniausiai nurodo geopolitinį nestabilumą.

„Privataus sektoriaus atstovai prekybos aplinkos pokyčius dabar laiko vienu didžiausių galimų jų įmonių veiklos trikdžių per ateinančius metus“, – teigiama apklausos apžvalgoje.

Politikos ir reguliavimo pokyčiai dabar taip pat yra svarbesni nei ankstesnį ketvirtį. Pernai rugsėjį apklausoje respondentai politikos pokyčius nurodė ketvirtoje vietoje tarp didžiausių rizikų įmonei augti, tačiau naujausioje apklausoje šis veiksnys pakilo į antrą vietą ir nusileidžia tik silpnai klientų paklausai.

Verslo aplinka

Dabartinės respondentų nuomonės apie pasaulio ekonomikos būklę išlieka tokios pat, kaip ir ankstesnį ketvirtį, nors rezultatai rodo, kad didėja netikrumas dėl palūkanų normų ir nedarbo lygio. 

Apklausos dalyviai, kaip ir rugsėjo apklausoje, vienodai linkę teigti, kad sąlygos pasaulio ekonomikoje gerėja arba blogėja, tačiau teigiančių, kad sąlygos pasitaisė, dalis yra mažesnė nei 2024 m. pradžioje.

Žvelgiant į ateinančius šešis mėnesius, daugiau respondentų tikisi, kad ekonominės sąlygos pagerės, o ne pablogės. Beveik pusė (47%) respondentų tikisi, kad sąlygos pagerės, ir ši dalis iš esmės išliko tokia pati per visus 2024 m.

Vertinant lūkesčius pagal regionus, tik Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono respondentai daug dažniau nei praėjusį ketvirtį teigė, kad tikisi sąlygų pagerėjimo, o Europos respondentai tapo daug pesimistiškesni.

Į Baltuosius rūmus sausio 20 d. sugrįšiančio Donaldo Trumpo kone dievinami prekybos tarifai (jei ir kai jie bus padidinti Kinijai, Europai ir likusiam pasauliui), tikėtina, dar labiau sustiprins tendenciją gamybą vystyti arčiau kliento, kad būtų išvengta importo kaštų.

Kad prekyba pamažu persiorientuoja pagal geopolitines linijas, rodo ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) skaičiavimai. Paskui prekybą juda ir investicijos.

Pasaulinė investuotojų bendruomenė prezidento rinkimus JAV laimėjusio D. Trumpo sugrįžimą į politiką vertina nevienareikšmiškai: prognozės svyruoja nuo „laukinių 2025-ųjų“ ir didesnių tarifų iki liberalesnio verslo reguliavimo ir smūgio žaliosioms investicijoms.

Palūkanos ir nedarbas

2024 m. pirmąjį ketvirtį apklausos respondentai pirmiausia tikėjosi, kad artimiausiais mėnesiais palūkanų normos jų šalyse kris. Jie dukart dažniau tikėjosi mažesnių nei didesnių palūkanų normų. Dabar lūkesčiai pasikeitė ir respondentai beveik vienodai pasiskirstė pagal tai, ar jie tikisi palūkanų normų didėjimo, mažesnių palūkanų normų, ar nesitiki jokių pokyčių. Tik Europos ir Šiaurės Amerikos respondentai dažniau prognozuoja palūkanų normų mažėjimą negu didėjimą.

Dabar apklausos dalyviai daug dažniau nei 2024 m. pirmąjį ketvirtį prognozuoja didėsiantį nedarbo lygį savo šalyse. 47% respondentų tikisi, kad artimiausiais mėnesiais nedarbas didės, – tai didžiausia dalis nuo 2020 m. gruodžio.

VŽ rašė, kad įmonių apetitas rizikuoti ir investuoti Lietuvoje yra akivaizdžiai padidėjęs, nepaisant neramios geopolitinės padėties, kurią kaip didžiausią riziką įmonių veiklai per artimiausius 12 mėnesių kartu su išaugusiu spaudimu kainoms ir pelno maržoms, kylančiais darbo kaštais ir nepakankama ekonomine plėtra įvardija Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių finansų vadovai.

SEB grupės rugsėjį atliktas daugiau nei 300 didelių įmonių finansų vadovų nuomonės Baltijos šalyse tyrimas rodo, kad ekonomikos augimo perspektyvos, kurios yra palankiausios Lietuvoje, daro įtaką bendrovių požiūriui į riziką.