2024 m. į Lietuvą pritraukti 47 TUI projektai – 11% mažiau nei 2023 m.

Atitinkamai per šiuos TUI projektus suplanuota sukurti 3.056 darbo vietas – beveik 35% mažiau nei užpernai (4.125). 

Kaip pažymi TUI plėtros agentūra, Lietuvai 2024 m. pavyko iš dalies prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų rezultatų. Vis dėlto, vertinant juos regioniniu lygmeniu, pastebima „sparčiai aktyvėjanti konkurencija“.

Elijaus Čivilio, „Investuok Lietuvoje“ vadovo, teigimu, nors pasiektas naujas investicijų į ilgalaikį turtą rekordas, rezultatus reikėtų vertinti platesniame kontekste. 

Kelintus metus iš eilės mažėja pritraukiamų TUI projektų skaičius, numatomos sukurti darbo vietos.

„Esame labai sudėtingoje situacijoje: Europos Sąjungos (ES) konkurencingumas prastėja, o geopolitinė situacija negerėja. Tačiau džiugu, kad Lietuva atranda naujų augimo receptų, pritraukdama tiesiogines užsienio investicijas, ir nepasiduoda mūsų regiono ekonominiam pesimizmui“, – pažymi E. Čivilis.

Gamyba

Kaip nurodo IL, 2024 m. iš viso patvirtinti septyni gamybos projektai – keturi nauji ir trys plėtros.  Tarptautinės įmonės patvirtino savo planus šalyje iš viso investuoti 351 mln. Eur. Tai – beveik 144 mln. Eur daugiau nei iki šiol rekordiniais 2023 m.

Strategine reikšme išsiskiria Vokietijos gynybos industrijos milžinės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos Baisogaloje projektas, į kurį bus investuota daugiau nei 180 mln. Eur ir sukurta apie 150 naujų darbo vietų.

„Rheinmetall“ sprendimas statyti gamyklą Lietuvoje paskatino kitų gynybos įmonių susidomėjimą mūsų šalimi, todėl tikimasi, kad projektas turės didelę įtaką visam Lietuvos gynybos ekosistemos vystymuisi“, – IL dėlioja planus.

Apie plėtros projektus mūsų šalyje paskelbė ir Norvegijos katerių gamintojas „Marex Boats“, investuosiantis apie 20 mln. Eur gamykloje Kauno rajone, bei JAV kapitalo langų ir durų gamintojas „INTUS Windows“, statysiantis dar vieną gamyklą Šiauliuose ir ieškosiantis apie 150 naujų darbuotojų.

Kaip sako E. Čivilis, gamybos sektoriuje stebimas nuolatinis naujų procesų automatizavimas, tad įmonės vis daugiau investuoja į ilgalaikį turtą – robotus ir automatizuotas gamybos linijas.

„Dėl šios priežasties turime rekordinius metus, vertinant investicijų sumą. Taip pat pernai itin augo investicinių projektų skaičius gynybos ir atsinaujinančios energetikos srityse“, – pranešime cituojamas E. Čivilis.

Jo teigimu, visoje Europoje auga žaliojo vandenilio projektų, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo bei atsinaujinančios energetikos komponentų projektų skaičius. Bene didžiausias „sprogimas“ buvo duomenų centrų industrijoje. Todėl būtent čia IL mato daugiausia potencialo Lietuvai pritraukti šių sričių investicijų.

Gyvybės mokslai, sveikatos sektorius

Gyvybės mokslų sektoriuje „Investuok Lietuvoje“ 2024 m. patvirtino 6 projektus, iš kurių 4 – plėtros. Apie papildomą 25 mln. Eur investiciją paskelbė Kaune veikiantis JAV medicinos produktų gamintojas „Hollister“ – baigus plėtros projektą bus sukurta 50 naujų darbo vietų. 

Tarptautinė medicininių prietaisų gamintoja „Intersurgical“ Pabradės gamykloje suplanavo 28 mln. Eur investiciją per 3–4 m., o pasaulinė nuolatinės gliukozės stebėsenos technologijų lyderė „Dexcom“ nutarė plėsti savo padalinį Vilniuje, suburdama naują klinikinių tyrimų komandą.

Pernai šalies gyvybės mokslų sektorių papildė dvi naujos įmonės – šveicarų „Avance“, kurios biuras Vilniuje teiks finansines konsultacijas biotechnologijų ir farmacijos bendrovėms, ir biofarmacinės analizės srityje tyrimus atliekanti užsakomųjų mokslinių tyrimų bendrovė „BioPharmaSpec“, Lietuvą pasirinkusi vystyti ikiklinikinių tyrimų paslaugas.

Pasak E. Čivilio, pasaulinės prognozės rodo reikšmingą biotechnologijų sektoriaus augimo potencialą, todėl Lietuva, turi unikalią galimybę tapti svarbia pasaulinės bioekonomikos dalyve. 

Technologijų sektorius

Taip pat, kaip skelbia agentūra, spartus augimas pernai fiksuotas technologijų sektoriuje, patvirtinta 20 projektų ir iš viso bus sukurtos 904 naujos darbo vietos.

Tarp didžiausių pernykščių projektų – moterų sveikatos programėlę kuriantis vienaragis „Flo Health“, Vilniuje planuojantis ieškoti 130 naujų specialistų, ir Lietuvoje veiklą pradėjusi italų dirbtinio intelekto (DI) sprendimų kūrėja „Lab-H9“, ketinanti įdarbinti iki 40 specialistų Vilniuje ir Kaune.

Kaip skelbia IL, pernai Lietuvai taip pat pavyko pritraukti sparčiai augančio žaliosios ekonomikos sektoriaus projektų. Pavyzdžiui, šalyje įsikūrė šildymo, vėdinimo ir ventiliavimo sistemų gamintojas „Glendimplex“, kuris Panevėžyje investuos 10 mln. Eur ir sukurs 200 naujų darbo vietų.

„fintech“, bankai, paslaugų centrai 

Viena reikšmingiausių „fintech“ investicijų pernai – JAV vienaragis „DriveWealth“, iš Lietuvos banko gavęs Europos finansų maklerio įmonės licenciją ir pasirinkęs Lietuvą savo būstine Europoje. Taivano „fintech“ grupė „Fortress Factoring“, teikianti faktoringo ir mokėjimo paslaugas, taip pat paskelbė apie plėtrą Lietuvoje, o finansinių paslaugų duomenų platformą vystanti „Bud“ ir Nyderlandų klientų pažinimo ir kovos su pinigų plovimu (KYC/AML) paslaugas teikianti „BlueMonks“ įkūrė biurus Vilniuje.

Lietuva sulaukia vis daugiau susidomėjimo Azijoje – Singapūre ir Pietų Korėjoje. Lietuva domina technologijų įmones dėl kvalifikuotų programuotojų, dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi specialistų. 

2024 m. sukurtų darbo vietų skaičiumi technologijų sektorių aplenkė tik verslo paslaugų sektorius. Čia patvirtinta 12 projektų. Keturi investuotojai Lietuvoje yra naujokai, likusieji plečia savo veiklą mūsų šalyje.

Tarp šio sektoriaus didžiausių naujokų – Vokietijos IT lyderė „DATAGROUP“, Kaune atidariusi biurą. Taip pat 100 naujų darbo vietų sukurs didžiausia Japonijos IT paslaugų kompanija „Nippon Telegraph and Telephone“ (NTT), kartu su Lietuvos bendrove Vilniuje planuojanti vystyti IT konsultacijų ir sprendimų centrą. 

Be to, vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ Vilniuje atidarė atstovybę, kuri tapo visų trijų Baltijos valstybių banko veiklos centru.

Tarp didžiausių verslo paslaugų sektoriaus plėtros projektų – tvarių technologijų lyderės „Johnson Matthey“ technologijų komandos Lietuvoje plėtra, kurios metu prie komandų prisijungs 100 naujų specialistų. Veiklą Lietuvoje plėsti nusprendė ir norvegų IT įmonė „Visma Tech“ bei 80 naujų darbo vietų sukurti ketinanti Prancūzijos kapitalo klientų patirties valdymo paslaugų bendrovė „Teleperformance“.

TUI nauda ir vietos investuotojai

Su politiniu ciklu pasikeitus Vyriausybėms atsirado viena esminė naujovė „Investuok Lietuvoje“ veikloje. Nuo šiol agentūra dirbs ne tik su užsienio, bet ir su vietos investicijomis, orientuodamasi į stambius investicinius projektus.

Tokių projektų Lietuvoje pastaraisiais metais vykdyta 18-a, tačiau nemaža dalis jų įstrigo biurokratijos verpetuose, įskaitant „Teltonikos“ milijardinės vertės technologijų parko Vilniuje projektą.  

Vyriausybė trečiadienį posėdyje numato apsvarstyti įstatymų siūlymą dideliems investuotojams nuo 5 iki  7 metų pratęsti investicijų, naujų darbo vietų sukūrimo ir darbo užmokesčio įsipareigojimų terminus, jei įrodoma, kad dėl institucijų kaltės ar investuotojui nepavaldžių aplinkybių pastarasis negalėjo laikytis šių įsipareigojimų. 

„Investuok Lietuvoje“ atkreipia dėmesį į TUI naudą šalies ekonomikai ir pažangai. Agentūros projektai 2010–2023 m. sukūrė per 40.000 realių darbo vietų. 2023 m. atlyginimų vidurkis tarp „Investuok Lietuvoje“ klientų siekė 2.945 Eur​ (bruto) ir buvo 46% didesnis už šalies vidurkį, o IL kuruojamų investuotojų sumokėti su darbo santykiais susiję mokesčiai sudarė 729 mln. Eur. Tais pačiais metais jie sukūrė apie 4% šalies pridėtinės vertės.