Planuojant biudžetą, „Excel“ jau neužtenka

Publikuota: 2017-01-10
Atnaujinta 2017-09-29 13:07
„Alna Business Solutions“ SAP sprendimų ekspertė

Biudžeto planavimo procesas yra kasmetinis ritualas, kuris apjungia aukščiausių ir brangiausių įmonės darbuotojų grupę, atitraukia nuo kasdieninių darbų ir verčia susitelkti ateities prognozei ir savo verslo vystymo raidai. Deja, dažnos įmonės ir netgi valstybės biudžetas prieš naują ataskaitinį laikotarpį netampa dėmesio traukos centru.

Jo svarstymai labiau primena kelių „Excel“ lentelės skaičių tampymą, o ne diskusiją apie tai, kiek ir kodėl išleisime, kiek uždirbsime, kaip geriausia tas išlaidas ir pajamas suplanuoti. Ir – svarbiausia: kas iš to? Prioritetų begalybėje paskendę skaičiai kol kas neleidžia susitelkti į svarbiausią klausimą: kokios iš tiesų gerovės norime, kuria kryptimi eiti ir kaip pasiekti tai, ko norime, galų gale, kokia viso to pridėtinė vertė. Tačiau dera priminti, kad jokia gera valdžia nenuves mūsų į ten, kur norime, jei patys to nedarysime.

Biudžetas – vienas svarbiausių metų dokumentų. Štai Estijos finansų ministerija įsidiegė biudžeto planavimo sistemą, apimančią daugiau nei kelis šimtus viešojo sektoriaus institucijų. Taigi ministerija gali kontroliuoti valstybinio biudžeto įvykdymą, sistema apima ir kitus valstybinio biudžeto formavimo procesus. Kas iš to? Biudžeto planavimo trukmė sumažėjo, išsyk padidėjo efektyvumas.

Pasaulis keičiasi greičiau, nei mes galime nuspėti. Vyraujančių tendencijų planuoti, prognozuoti ir tikslinti biudžetą – ne viena. Pvz., modeliavimas. Sudaryti vieno unikalaus plano nepakanka. Visuomet, prieš sudarant detalų biudžetą, iškils klausimų – „o kas, jeigu?“ Iš anksto numatyti keletą galimų biudžeto scenarijų – ne prabanga, o būtinybė. Tai leidžia iš anksto numatyti atsakomuosius veiksmus, greičiau reaguoti į pokyčius, būti pasiruošusiam. Jei ir ne viskam, tai bent sulaukti kuo mažiau netikėtumų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Populiarėja ir integralus, prielaidomis paremtas planavimas (driver–based planning), kuris leidžia integruoti operatyvinį ir finansinį biudžetus. 2011 m., nurodoma „Ventana Research“ ataskaitoje, tik 6% įmonių, turinčių daugiau nei 100 darbuotojų, turėjo pilną modelį, apibrėžiantį pajamų/sąnaudų priklausomybę nuo žemesnio lygio veiklos rodiklių. Tačiau jau pernai tokių įmonių, pasak minėtos ataskaitos, buvo jau 66%. Žinoma, visų kintamųjų nenumatysi – kartais žalos gali pridaryti ir finansų departamento vadovo sloga... Vis tik įmonės dažnai sudaro modelį, apibrėžiantį finansinio biudžeto priklausomybę nuo integruotų įvairių departamentų pateiktų duomenų, pritaikant atitinkamas maržas, koeficientus ir panašiai. Taigi netikėtumui vietos lieka lyg ir mažiau, tai leidžia lengviau modeliuoti keičiant veiklos rodiklius ir nagrinėjant jų finansines pasekmes. Atsiveria ir galimybė susieti operatyvių planų ir finansinio biudžeto sudarymo procesą.

Tam, kad padidintume tikslumą – ypač taikant prielaidomis paremtus modelius – finansinis biudžetas tampa vis detalesnis. Niekam nėra neįprasta turėti atskirus finansinius planus pagal klientų segmentus, produktų kategorijas, darbuotojų grupes ir panašiai. Tačiau apetitas ateina bevalgant, taigi populiarėja tendencija ir turėti tokį pat arba bent artimą dimensijų detalumą kaip ERP sistemoje. Kartu, aišku, turint plačias galimybes biudžeto vykdymo analizei bet kurio norimu pjūviu. Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į planavimo procesą irgi būtinas. Detalesnis biudžeto planavimo lygis tiesiog reikalauja daugiau pirminių duomenų, taigi vis žemesnės grandies vadovai turi teikti duomenis biudžeto sudarymui ir atsiskaityti už jo įvykdymą.

Įvertinus tendencijas nesunku pastebėti, kad standartinis planavimo būdas, pvz., naudojant „Excel“ skaičiuoklę arba jos netolimą analogą tampa vis sudėtingesnis. Jo trūkumai yra akivaizdūs: daug nesusistemintos komunikacijos, sudėtinga versijų kontrolė, didelė klaidų tikimybė ir be galo daug sugaišto laiko duomenų kopijavimui, bylų konsolidavimui, tikrinimui, proceso kontrolei ir kitoms pašalinėms, tiesiogiai su biudžeto sudarymu nesusietoms veikloms.

Taigi nieko nuostabaus, kad pasaulyje vyrauja ir kita tendencija – IT sistemų naudojimas biudžeto sudarymui, prognozavimui ir vykdymo kontrolei. Pernai metų PWC ataskaita parodė, kad toks sprendimas ne tik tiesiogiai atsiliepia biudžeto kokybei, bet ir rimtai įtakoja įmones valdymo efektyvumo rodiklius.

Išmatavus finansų kaštus kaip procentą nuo pajamų paaiškėjo, kad yra didelis atotrūkis tarp rinkos vidurkio ir geriausių jos žaidėjų, kurių šis rodiklis yra dvigubai geresnis net lyginant įmones, turinčias panašią apyvartą. Tai, anot PWC, pasiekiama ne paprastu sąnaudų mažinimu, kaip dažnai pasitaiko Lietuvoje, bet efektyvesniu resursų panaudojimu. Vienas iš leidžiančių tai padaryti būdų yra ir technologijų pritraukimas.

Tuo tarpu SAP AG bendrovės atliktos apklausos rodo,kad įdiegus SAP BPC planavimo ir konsolidavimo įrankius galima ženkliai sutaupyti. Pvz., laikas finansinio periodo uždarymui sumažėja 30-50%, o valdymo personalo laikas biudžeto duomenų vedimui, ataskaitų formavimui ir versijų sekimui susitraukia iki 25-45%.

Taip, technologijos yra brangios, įmonėms trūksta laiko ir motyvacijos jų pritraukimui. Bet suskaičiuokime visų biudžeto planavime ir sudaryme dalyvaujančių finansų analitikų, vadovų laiką, įvertinime rizikas, kurias sukelia nekokybiškas planavimas, ir paklauskime: ar tikrai ilgalaikė nauda neatsvers dabartinių investicijų?

Komentaro autorė – Natalija Levit, „Alna Business Solutions“ SAP sprendimų ekspertė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Duomenų teikimas JANGIS: kai kurioms įmonėms teks įveikti nemažai biurokratijos Premium

Artėja rugpjūčio 1 d., nuo kada įmonėms, nepateikusioms duomenų apie savo galutinės naudos gavėjus į sistemą...

Finansai
16:32
Šiemet Latvijoje pirmąjį pusmetį įregistruota 11% mažiau naujų įmonių

Per pirmąjį pusmetį Latvijoje įregistruotos 4.305 naujos įmonės – 11% mažiau nei per tą patį laikotarpį...

Finansai
08:05
VMI kaip policija: siūloma jai leisti keliuose savarankiškai stabdyti automobilius Premium 20

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojams norima suteikti teisę keliuose savarankiškai stabdyti ir...

Finansai
2022.07.05
„SCT Lubricants“ grynojo pelno marža viršijo 20% Premium 3

Klaipėdos automobilių alyvų ir skysčių gamybos UAB „SCT Lubricants“ pardavimo pajamos per 2021 metus išaugo...

Pramonė
2022.07.05
Finansų viceministrė: sumažinus degalų akcizą litras benzino atpigtų 4 ct 32

Benzino kainai Lietuvoje perkopus 2 Eur ribą ir daliai politikų raginant mažinti degalų akcizą, tokia...

Verslo aplinka
2022.07.05
Alytaus meras: Snaigė“ bando išvengti bankroto 3

Finansinių sunkumų turinti ir restruktūrizuotis siekianti Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdoma...

Pramonė
2022.07.04
SEB pradėjo teikti žaliąsias garantijas verslui 2

SEB bankas verslui Lietuvoje pradeda teikti žaliąsias garantijas. Tai yra naujovė Baltijos šalyse, ja bankas...

Rinkos
2022.07.04
Registrų centras: pernai verslas didino apyvartą ir pelną, šiemet augimo gali nebelikti

Daugeliui įmonių pernai pavyko susidoroti su pandemija ir padidinti pardavimo pajamas bei pelną, rodo...

Finansai
2022.07.04
„Invalda INVL“ įsigijo „Mandatum Life“ draudimo verslą Baltijos šalyse

Turto valdymo grupė „Invalda INVL“ baigė Suomijos bendrovės „Mandatum Life“ gyvybės draudimo verslo Baltijos...

Rinkos
2022.07.04
Kol „Sodra“ ir VMI nesiima valymo, bankrotai viduvasarį stabilizavosi Premium

Pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi skelbiamų įmonių bankrotų skaičius, kuris nesiekia 100 atvejų per...

Finansai
2022.07.04
Finansų įstaigoje užčiuopė verslo nišą: parūpina ir milijonines paskolas Verslo tribūna 1

Vienoje kredito bendrovėje kelerius metus dirbęs Matas Kadžiulis netruko suprasti, kad rinkoje konkurencija...

Finansai
2022.07.04
Infliacija ir politinė krizė Estiją įsuko į naujų iššūkių verpetą

Su politine krize ir didžiausia infliacija ES šiuo metu susidurianti Estija turi imtis darbo rinkos ir kitų...

Finansai
2022.07.03
Vilniaus apsileidėliai lieka be žemės mokesčio lengvatos 2

Vilniuje sklypų neprižiūrintys savininkai nebegaus žemės mokesčio lengvatos – nuo šiol jiems bus taikomas...

Statyba ir NT
2022.07.02
Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 55

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Statyba ir NT
2022.07.02
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų 1

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Vidaus vandens kelių direkcija įvykdė pertvarką – tapo akcine bendrove

Valstybės valdoma Vidaus vandens kelių direkcija nuo penktadienio tapo akcine bendrove.

Logistika
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku