Šokus šilumos kainoms SADM ramina: dalį kompensuos valstybė
Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas, teigia, kad vien dėl šalčių šildymo kainos sausį išaugs iki 15% palyginti su gruodžiu. Be to, šilumą brangins ir pabrangęs kuras, o visą šį prieaugį dar padidins 21% PVM.
„Už sausiį sąskaitos bus gerokai didesnės negu įprastai. Keli faktoriai susidės į krūvą. Pirmas dalykas, – klimatas: temperatūra gerokai žemesnė negu įprastinė. Proporcingai maždaug 1 laipsnis nukrypimo temperatūros į minuso pusę lemia apie 5% didesnį šilumos suvartojimą. Akivaizdu, kad šaltis – pridės kokius 10% ar net 15%. O prie šitos sumos prisidės panaikinta PVM lengvata“, – BNS aiškino V. Lukoševičius.
Seimui pernai panaikinus 9% PVM lengvatą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, šiluma nuo sausio brangsta maždaug 12%.
„Biokuras ir kiti energijos ištekliai, iš kurių gaminama šiluma, paskutiniu metu brango ir buvo perkami gerokai brangiau negu, pavyzdžiui, ankstyvą rudenį. Sudėjus visus šituos faktorius, deja, bet reikia tikėtis gerokai didesnių sąskaitų už sausį, kurios pasieks vartotojus maždaug vasario 10 dieną“, – pridūrė šilumininkų atstovas.
Biokuro kainų vidurkis gruodį buvo 26,4 Eur už megavatvalandę – 16,5% didesnis nei lapkritį ir 10% didesnis nei 2024 m. gruodį, pranešė Lietuvos energetikos agentūra.
VŽ skelbtą Valdo Katarskio įžvalgą „Biokuro gamintojai stumiami į užribį“ galima paskaityti čia.
V. Lukoševičius akcentavo, kad brangesnis biokuras labiau atsispindės sąskaitose už vasario-kovo mėnesius.
„Kol kas to biokuro yra, bet jo kainos gerokai didesnės negu buvo perkama, pavyzdžiui, vasarą, rudenį arba ilgalaikiais kontraktais šitam žiemos laikotarpiui. Tai tiesiogiai turės įtakos kainoms šiek tiek vėliau – už vasarį greičiausiai, už kovo mėnesį sąskaitose atsispindės tas faktorius“, – akcentavo V. Lukoševičius.
Šilumos tiekėjus vienijančios asociacijos vadovas įvardijo dar vieną šilumos kainų augimo priežastį – anot jo, išaugus šilumos poreikiui, biokuro katilų pajėgumų nepakanka, todėl reikia naudoti dujinius ir skysto kuro katilus, kurių šilumos gamybos kaina yra didesnė.
„Biokuro katilų galingumo dabar jau trūksta prie tokių temperatūrų, kai yra minus 10 ir daugiau, tai tenka užkurti dujinius katilus arba skysto kuro katilus, o jų šilumos gamybos savikaina yra gerokai didesnė negu biokuro katilų“, – pabrėžė jis.
Pasak V. Lukoševičiaus, didžiausios šildymo kainos turėtų būti mažesnių miestų bei žiedinėse savivaldybėse.
„Ne tiek klimatinės sąlygos, jų skirtumai lems kainas, bet kai kuriose vietovėse vis dar naudojama kuro struktūra, kur deginama daugiau dujų, pavyzdžiui, Vilniaus rajone ar kitų didžiųjų miestų rajonuose, žiedinėse savivaldybėse. Ten paprastai brangesnė šiluma, kaip ir mažesnėse savivaldybėse, kur tai lemia vartojimo tankis“, – aiškino V. Lukoševičius.
Amortizuos valstybė
Justinas Argustas, socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas, pabrėžia, kad padidėjusias išlaidas šildymui mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms iš dalies kompensuos valstybė:
„Nepriklausomai nuo to, kiek augtų šildymo kaina, pabrangimą amortizuoja valstybė“.
Pernai birželį Inga Ruginienė, tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, teigė, kad nereikia baimintis PVM lengvatos šildymui naikinimo, nes tai padidins naštą turtingiesiems, tačiau mažesnes pajamas gaunantiems žmonės numatytas saugiklis – kompensacijos.
Anot J. Argusto, 2025 m. rugsėjį–gruodį gauta 256.000 prašymų dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų – 4% mažiau nei 2024 m. tuo pat laikotarpiu.
Ministerija prognozuoja, kad kompensacijos šį šildymo sezoną bus skirtos maždaug 184.000 gavėjų, o jų suma gali siekti apie 94 mln. Eur.
Gyventojams šiemet kompensuojama šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10% skirtumo tarp šeimos pajamų ir dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių (466 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba trijų dydžių (699 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui. Išmokos priklauso ne tik nuo šeiminės padėties, pajamų, bet ir turto, jos paprastai skiriamos visam šildymo sezonui.
Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikoma būsto ploto riba: vienam žmogui – 50 kv. metrų, pirmam šeimos nariui – 38 kv. metrų, antram – 12 kv. metrų, o trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. metrų.
REKOMENDUOJAME
