Nuo vienos taršiausių valstybių iki tarptautinio pavyzdžio: to pasiekti padėjo išaugę atliekų deginimo pajėgumai

Kaip teigia įmonės „Gren Lietuva“ atstovas žiniasklaidai ir CEWEP (Confederation of European Waste to Energy Plants) komunikacijos grupės vadovas Andrius Kasparavičius, per kiek daugiau nei dešimtmetį Lietuvai atliekų deginimo energijai gauti srityje pavyko padaryti įspūdingą progresą, todėl šiandien galime džiaugtis, jog tik labai nedidelė dalis atliekų atsiduria sąvartynuose.

Visgi, nors atliekų deginimo jėgainės reikšmingai prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo, jas vis dar gaubia daugybė mitų.

„Atliekų deginimo jėgainės egzistuoja dėl to, kad egzistuoja atliekos – jeigu atliekų nebūtų, tai nebūtų ir tokių jėgainių. Svarbu suprasti, kad pirmiausia tai yra atliekų tvarkymo grandinės dalis, o tik tuomet – ir energetikos sistemos. Atliekų deginimo jėgainės nenaudoja naujų resursų, nemažina miškų skaičiaus ir padeda mažinti taršą“, – pažymi A. Kasparavičius.

Efektyviausias – pirminis rūšiavimas

Atliekų kelias iki tol, kol jos virsta energija, yra ganėtinai ilgas.

„Kiekvienas žmogus yra „atliekų gamintojas“ – mes visi vartojame produkciją, naudojame įvairias pakuotes, kurios, galiausiai, virsta atliekomis. Tuomet kiekvieno mūsų namuose žengiamas pirmas žingsnis, užtikrinantis sklandų atliekų tvarkymą, – pirminis rūšiavimas. Jis laikomas pačiu efektyviausiu, nes atliekos įprastai yra išrūšiuojamos gerai, jos nesusiteršia, taigi, tai, kas gali būti perdirbta, keliauja pas perdirbėjus“, – pristato A. Kasparavičius.

Jis tęsia, jog dalis mūsų namuose susidarančių atliekų, tokių kaip sauskelnės ar kitos higienos atliekos, turi atsidurti mišrių komunalinių atliekų konteineryje. Iš ten jos patenka į antrinio rūšiavimo sistemą, kur mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) linijose iš bendro mišrių atliekų srauto yra atskiriamos atliekos, kurias visgi dar būtų galima perdirbti. Visgi, šio proceso efektyvumas gerokai mažesnis nei pirminio rūšiavimo.

„Tai, kas lieka po antrinio rūšiavimo, pas perdirbėjus patekusios neperdirbamos atliekos, pramoninės atliekos, kurios negali būti sutvarkytos kitu būdu, nei deginimas, atkeliauja į vieną iš trijų Lietuvoje veikiančių atliekų vertimo energija įmonių – „Gren Klaipėda“, „Kauno kogeneracinė jėgainė“ ir „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ – ir yra panaudojamos energijai gauti. Degdamos atliekos išskiria šilumą, ši kaitina vandenį, naudojamą centralizuoto šildymo sistemoje, ir gamina garą, naudojamą elektros energijos gamybai“, – procesą pristato A. Kasparavičius.

Įmonės atstovas pabrėžia, jog deginimui, su tam tikromis išimtimis, tinkamos bene visos atliekos, tačiau viena svarbiausių taisyklių, kuria vadovaujamasi, – tai, kas gali būti perdirbama, neturi būti deginama.

Gali netgi švarinti orą

Bene didžiausia atliekų vertimo energija nauda – aplinkos taršos mažinimas. Deja, vis dar yra gyventojų, įsitikinusių priešingai.

„Nuo jėgainių veiklos pradžios mitų tikrai gerokai sumažėjo, tačiau jų vis dar yra. Žmonės, ypatingai gyvenantys netoli tokių įmonių, nesusipažinę su procesu, ypač baiminasi taršos. Atliekų deginimas neskamba kaip itin švarus procesas, tačiau naujausių technologijų ir efektyvių filtravimo sistemų dėka, jis yra būtent toks. Maždaug 99,99 proc. medžiagų, išeinančių per kaminą, yra garas, o vos 0,01 proc. tenka taršioms dalelėms“, – tvirtina A. Kasparavičius ir priduria, jog biokuro jėgainės netgi gali būti taršesnės nei atliekų deginimo, nes joms taikomi mažesni aplinkosauginiai reikalavimai.

„Bendrai, mes mažiname sąvartynuose atsiduriančių atliekų skaičių, gauname energiją, o visos „blogosios“ medžiagos yra sukaupiamos kietuoju pavidalu ir vežamos į Norvegiją, kuri turi tinkamas technologijas tokių atliekų tvarkymui. Be to, deginimo proceso metu gauname šlaką, kuris naudojamas įvairių infrastruktūros objektų (kelių, automobilių stovėjimo aikštelių, dviračių takų) įrengimui. Jėgainėse atgaunamas juodojo metalo laužas vežamas į tolesnio apdorojimo aikšteles“, – naudas vardina ekspertas.

„Tenka girdėti, jog žmonės nerimauja ne tik dėl taršos, bet ir dėl blogo kvapo. Jėgainės yra sukonstruotos tokiu principu, kad atliekos atvažiuoja į jas uždarais konteineriais. Tada jos įvažiuoja į atliekų saugojimo bunkerį, kuriame veikia dviejų vartų sistema. Galiausiai, net jei visi vartai būtų atidaryti, gyventojai kvapo nejaustų, nes pačios jėgainės veikia slėgio skirtumo principu – oras yra nuolat siurbiamas iš išorės į jėgainę“, – aiškina A. Kasparavičius.

Įdomu tai, jog jeigu jėgainė stovi pakankamai taršioje teritorijoje, pavyzdžiui, magistralėje,  tai nuolat siurbdama orą iš išorės, kartu ji susiurbia ir dalį taršos, perleidžia ją per savo katilą, filtrus ir per kaminą išleidžia švaresnį orą, negu kad buvo įsiurbusi.

Atliekų deginimo jėgainės – aukštųjų technologijų pavyzdys

Anot A. Kasparavičiaus, atliekų deginimo jėgainės yra efektyvus aukštųjų technologijų produktas. Be minėtų priemonių, padedančių sumažinti veiklos taršą, įvairūs sprendimai padeda sumažinti ir nelaimingų atsitikimų tikimybę.

„Atliekų bunkeryje nuolat matuojama atliekų temperatūra, automatinė priešgaisrinė ir daugelis kitų sistemų padeda laiku nustatyti galimas grėsmes bei jų išvengti. Žinoma, visą procesą kontroliuoja ir žmonės, aukštos kvalifikacijos patyrę specialistai, stebintys veiklą, kad nebūtų sustojimų, laiku būtų išvežamas šlakas, lakieji pelenai. Apibendrinant, tai yra didžiulė darniai veikianti sistema, neturinti jokių aplinkosauginių problemų“, – teigia „Gren Lietuva“ atstovas žiniasklaidai.

Nuo didžiulės taršos iki tarptautinio pavyzdžio

Ekspertas primena, jog maždaug 2010 metais 94 proc. atliekų Lietuvoje buvo vežamos į sąvartynus ir tik 6 proc. buvo perdirbamos. Nei vienas kilogramas atliekų nebūdavo paverčiamas energija.

„Buvome viena labiausiai teršiančių šalių Europoje. Nuo to laiko, kai 2013 metais atsidarė pirmoji atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje, o kiek vėliau ir Kaune ir Vilniuje, galime sakyti, jog atsidūrėme tarp tų šalių, kurioms praktiškai nebereikalingi sąvartynai. Naujausia pasiekiama 2023 m. statistika rodo, jog mes netrukus anksčiau laiko pasieksime Europos Sąjungos iškeltą tikslą iki 2030 metų į sąvartynus vežti ne daugiau kaip 10 proc. šalyje susidarančių atliekų“, – šalies pasiekimus vardina A. Kasparavičius ir priduria, jog Europoje, deja, gausu ir kitokių pavyzdžių.

„Kalbant apie mūsų šalį, tai yra labai spartus augimas, prie kurio stipriai prisidėjo nuosekli aplinkosauginė politika, energetikos strategija. Žinoma, svarbus ir investuotojų indėlis. Manau, jog jų ir valdžios sinergija užtikrino, kad šis proveržis būtų sklandus“, – apibendrina „Gren Lietuva“ atstovas.

Daugiau apie šią ir kitas atliekų sektoriui Lietuvoje aktualias temas sužinokite gegužės 8 d. Vilniuje vyksiančiame renginyje ATLIEKOS. Praktinė konferencija, kurią organizuoja „Kita forma“.

Net 12 renginio partnerių, daugiau nei 20 pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio, 6 diskusijos bei „Idėjų mugė“, kviečianti įmones bendradarbiauti!

Daugiau informacijos ir bilietų prekyba www.atliekukonferencija.lt