Nerimstant aistroms dėl paramos 3 mlrd. Eur projektui, siekia pakeisti konkurso taisykles

Toks įspūdis susidaro, išklausius Seimo Audito komitete vykusias diskusijas tarp dalies komiteto narių ir valstybės valdomų energetikos bendrovių vadovų.

Šių metų sausį Vyriausybė sustabdė 2024 m. lapkritį paskelbtą antrąjį Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko konkursą ir peržiūrėjo konkurso organizavimo sąlygas bei su juo susijusį teisinį reglamentavimą.

Dabar dėl konkurso sąlygų pakeitimo turės balsuoti Seimas, o Audito komitetas paprašė Energetikos ministerijos pateikti projekto kaštų ir naudos vertinimą.

Tiesa, komiteto nariams beliko tenkintis užsienio ekspertų skaičiavimais, kurių pagrindinė išvada, kad šiuo metu toks projektas be valstybės paramos būtų pasmerktas žlugti. Dar daugiau, Artūrą Skardžių, Audito komiteto pirmininką, nustebino tai, kad už ekspertų atliktus skaičiavimus ir išvadas sumokėjo Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija.

Jos prezidentas yra Renaldas Radvila, ESO vadovas, o narė yra ir AB „Ignitis grupė“, kuri yra pareiškusi, kad planuoja dalyvauti antrojo jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo konkurse. Bet apie viską iš eilės.      

Siūlo esminius pakeitimus 

Pirmiausia Airidas Daukšas, energetikos viceministras, komiteto nariams pristatė naudas, kurias Lietuvos energetikai turėtų atnešti jūrinio vėjo jėgainių parkas. Energetikos ministerija siekia, kad jūrinio vėjo elektrinių parkas vartotojams teiktų kuo didesnę naudą, nedarytų neigiamos įtakos sausumoje statomoms vėjo elektrinėms ir būtų patrauklus potencialiems investuotojams. 

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais siūloma pakeisti konkurse laimėtos sandorio kainos indeksavimo tvarką ir nustatyti, kad sandorio kaina indeksuojama 8 metus nuo konkurso laimėtojo patvirtinimo dienos, o ne 23 metus, kaip buvo numatyta ankstesnėse konkurso sąlygose. Vertinama, kad tai padėtų sumažinti paramos poreikį apie 500 mln. Eur. 

Taip pat po viešųjų konsultacijų siekiama įtvirtinti, kad konkursas būtų laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvautų du ir daugiau dalyvių. Be to, bet koks vartotojų finansinis prisidėjimas prie jūrinio vėjo elektrinių parko būtų tik nuo tada, kai parkas faktiškai pradėtų vykdyti elektros energijos gamybos veiklą – apie 2033 m. Papildomai siūloma numatyti galimybę potencialaus vystytojo sumokėtą pelno mokestį nukreipti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų poreikiui padengti. 

Pakeitimais suvienodinamos sąlygos dėl elektros energijos persiuntimo – atsisakoma elektros energijos, pagamintos jūrinio vėjo elektrinių parke, persiuntimo pirmumo teisės prieš sausumos vėjo ir saulės elektrines. 

Seimui pritarus, tikimasi, kad konkursas galėtų būti atnaujinamas gegužės–birželio mėnesiais, o nugalėtojas paskelbtas dar iki šių metų pabaigos.

„Nugalėtoją svarbu išrinkti iki šių metų pabaigos, nes iki tada numatyta valstybės pagalbos projektui schema“, – kalbėjo A. Daukšas.

„Buitinių vartotojų lūkestis yra įperkama elektros kaina, o verslo lūkestis yra konkurencinga kaina. Kitokių lūkesčių negali būti“, – replikavo A. Skardžius. 

Apkaltino interesų konfliktu

Komiteto posėdžio metu įžvalgomis dalijosi ir tyrimų bendrovės DNV analitikas, kuris pateikė paramos mechanizmo (sutarčių dėl kainų skirtumo; CfD) analizę. 

Visgi dalis Seimo narių daugiau dėmesio skyrė ne tyrimo rezultatams, o tam, kas už šią analizę sumokėjo. A. Skardžius ESO vadovo ir Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos prezidento klausė, ar jis nemato interesų konflikto, kad minėtos asociacijos narė yra „Ignitis grupė“.

R. Radvila patvirtino, kad už studiją sumokėjo asociacija, tačiau pridūrė, kad „Ignitis grupė“ yra tik viena iš asociacijos narių.

„Mane trikdo tokia situacija“, – rėžė A. Skardžius.

Savo ruožtu Artūras Zuokas, komiteto narys, taip pat kėlė klausimą, ar normalu, kad valstybės valdomos energetikos įmonės telkia savo biudžetus, kad per bendrą asociaciją darytų poveikį teisėkūros procesams. 

„Įmonės susijungė į asociaciją, kad spręstų visai šaliai svarbius energetikos klausimus“, – atsakė R. Radvila. 

Visgi dabar grįžkime prie profesionalų parengtos paramos jūrinio vėjo parkui analizės. Joje teigiama, kad per paramos parkui periodą (2030–2045 m.) elektrinių parkas jūroje vidutiniškai didmeninę elektros kainą sumažintų 4,4 Eur/MWh.

Be to, daroma išvada, kad be valstybės paramos elektros energijos gamyba tokiame jūrinio vėjo parke šiuo metu negali būti ekonomiškai pagrįsta. 

Visgi ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad, įvertinus visas parko teikiamas naudas, jo statybos su valstybine parama yra naudingos. 

Reguliuotojo vertinimas

Ekonominį projekto vertinimą pateikė ir rinkos reguliuotoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

VERT įvertino reikalingą valstybės paramą projektui trimis scenarijais, kurie priklauso nuo elektros kainos biržoje. Teigiama, kad valstybinė parama per VIAP kasmet galėtų siekti nuo 127,6 mln. Eur iki 195,7 mln. Eur.

Reguliuotojo teigimu, projektą reikėtų vertinti ilguoju laikotarpiu, o didžiausios jo naudos ateitų po 15 skatinimo metų. 

VERT taip pat skaičiuoja, kad 1 MW jūroje turėtų kainuoti apie 4,4 mln. Eur. Vadinasi, iš viso 700 MW projekto įgyvendinimas vystytojui atsieitų 3,08 mlrd. Eur. Tokios turėtų būti kapitalo išlaidos. Pagal jas VERT nustatė vadinamąją konkurso strike kainą (125 Eur/MWh).

„Mes galime pristatyti ant žemės kiek norime vėjo turbinų, bet jei vėjas nepūs, nieko nebus. Jūrinis vėjas yra alternatyva, nes nėra koreliacijos“, – parko jūroje pranašumus išskyrė Renatas Pocius, VERT pirmininkas. 

Visgi Linas Sabaliauskas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius, pridūrė, kad kaina biržoje nukris dėl elektros pertekliaus, bet jei projektas bus subsidijuojamas, bendrame krepšelyje vartotojas sumokės per VIAP. 

„Kai skiriamos subsidijos, rinka pradeda neveikti, ji yra iškraipoma. Tada, kaip aš sakau, atsiranda strateginiai projektai. Visgi, mano nuomone, jūrinio vėjo parkas nėra strateginis projektas“, – komentavo L. Sabaliauskas. 

Jis taip pat pridūrė, kad per 10 metų (2014–2024 m.) elektros vartojimą Lietuvoje padidinome 1 TWh, todėl vartojimo augimo prognozės kelia abejonių.

Ministerija pernai prognozavo, kad iki 2050 m. elektros energijos suvartojimas išaugs daugiau kaip 6 kartus – nuo 12 TWh iki numatomų 74 TWh. Didžiausią augimo dalį sudarys sintetinių dujų gamyba (35,5 TWh), pramonės vartojimas (12,6 TWh), transporto vartojimas (6,3 TWh) ir šilumos gamybos sektorius (3,4 TWh).