Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros pagaminta daugiau, nei suvartota

Auganti saulės elektrinių gamyba daro vis didesnę įtaką rinkai, dėl to vidurdienį įprastai formuojasi itin mažos elektros kainos. Europoje sekmadienį elektros kainos nukrito žemiau minus 100 Eur/MWh ribos.

Kovo 31–balandžio 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 4% nuo 104 Eur/MWh iki 108 Eur/MWh. Latvijoje ji buvo 109 Eur/MWh, o Estijoje – 96 Eur/MWh, skelbia Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“. 

„Savaitės pradžioje dėl gedimo Švedijoje neveikė „NordBalt“ jungtis. Dėl šio trikdžio elektros kainos Baltijos šalyse pirmadienį ryte buvo pašokusios iki 773 Eur/MWh ir stipriai iškreipė visos savaitės duomenis. Tačiau jungtis buvo sutaisyta jau balandžio 2 dieną, o išaugusi vėjo ir saulės gamyba antroje savaitės pusėje lėmė, kad vidutinės elektros kainos svyravo apie 50 Eur/MWh“ pranešime sako Aistė Krasauskienė, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė. 

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 8% nuo 226 GWh iki 208 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 101% elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 209 GWh elektros energijos, tai yra 24% daugiau nei prieš savaitę, kai vietos gamyba siekė 168 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba išaugo 71% nuo 53 GWh iki 91 GWh. Šiluminių jėgainių prijungtų prie perdavimo tinklo gamyba mažėjo 16% nuo 58 GWh iki 49 GWh. Hidroelektrinių generacija išliko tokia pati, kaip ir prieš savaitę – 15 GWh. Saulės elektrinių generacija augo 48% nuo 28 GWh iki 41 GWh. Kitos elektrinės pagamino 13 GWh. 

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 44% Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės generavo 23%, saulės elektrinės – 20%, hidroelektrinės – 7%,  o kitos elektrinės – 6%. 

Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 41% nuo 104 GWh iki 61 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 43% buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 39% iš Latvijos, o likę 18% iš Lenkijos.

Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 53% nuo 28 GWh iki 42 GWh. 53% eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 31% į Lenkiją, o likę 16% į Skandinaviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 45% Lenkijos kryptimi ir 45% Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 10% Švedijos kryptimi ir 39% Lietuvos kryptimi.