D. Maikštėnas: pirmasis jūros vėjo jėgainių parkas gali vėluoti iki penkerių metų
„Priklausys, kaip greitai vystytis kabelio su Vokietija projektas, kaip greitai ateis didieji duomenų centrai ir į Baltijos šalis, kaip greitai vystytis elektrolizė. Jeigu atsispiriant tik nuo elektrolizės ir kabelio projekcijų, aš manau, kad tai maždaug turėtų korekcija būti iki penkerių metų“, – sako Darius Maikštėnas, parką kartu su partneriais vystančios valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“ vadovas.
„Ignitis grupė“ neseniai pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti finansavimo sunkumų vystant pirmąjį jūrinį vėjo parką. Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti.
D. Maikštėnas įsitikinęs, kad, nepaisant situacijos rinkoje, į elektrolizę, stambiosios pramonės aprūpinimą elektra ir jos eksportą orientuotas parkas ateityje bus reikalingas. Jis sako, kad „Ignitis grupė“ iš projekto trauktis nesvarsto.
Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti 1,8 mlrd. Eur preliminarios vertės parką jos sumokėjo 20 mln. Eur mokestį valstybei.
Gal galite paaiškinti, kas nutiko, kodėl parko statybos gali nusikelti?
Tokio tipo projektai, kurie yra be garantuoto CfD (angl. contract for difference – sandoris dėl kainų skirtumo mechanizmo, vadinamasis valstybės skatinimas) kontrakto, jie prieš darant galutinį investicinį sprendimą turi užsitikrinti didesnę dalį savo gamybos pardavimo ilgalaikiais kontraktais.
Mažesni projektai kartais būna vystomi ir neturint pilnos garantijos, kur bus padedama pagaminta elektra. Bet milijardiniai didelės apimties jūriniai projektai visi yra finansuojami bankų sindikatų, tik kai apie 80–90% visos gamybos jau yra užfiksuota vienoje pusėje. Kitoje pusėje būna užfiksuojami pagrindiniai investiciniai kaštai ir tada, jeigu verslo modelis veikia, bankai gali įvertinti tikrąją riziką ir tada tvariai finansuoti dideles sumas.
Kaip pavyzdį galiu pateikti labai panašų projektą, kuriame mes turime 5 proc. nuosavybės Škotijoje – „Moray West“. Jo dydis yra labai panašus – 800 megavatų, statybos praktiškai jau pabaigtos. Jame prieš padarant galutinį investicinį sprendimą buvo užfiksuotos ir minimizuotos rizikos abejose pusėse – ir kapitalo išlaidų, ir tiekimo.
Neturint ilgalaikių sandorių, kontraktų su potencialiais elektros pirkėjais, bankai pirmojo jūros vėjo parko projektui tiesiog neskolintų pinigų?
Būtent. Dabar ką mes darome, mes dirbame pagal projekto grafiką, vykdome tyrimus, projektavimo darbus, pasirengimą pirkimams ir visus kitus dalykus. Bet prieš ateinant į 2027 metus turi būti užfiksuotos abi pusės.
Ir čia mes matome gana stiprius ir greitus pokyčius visoje Europoje, įskaitant Lietuvą, kas susiję su ambicijomis dekarbonizuoti didžiąją pramonę ir vystyti visų pirma didelės apimties elektrolizę bei didelės apimties elektrifikaciją.
Kokia buvo planuota pirmo jūros vėjo parko elektros tiekimo kontraktų kompozicija?
– Didžioji jos dalis turėtų būti orientuota į elektrolizę ir didžiosios pramonės elektrifikaciją. Taip pat mes manome, kad Baltijos šalys gali kooperuotis ir turėti papildomus eksporto koridorius į Centrinę Europą ir Vokietiją – ten yra labai likvidi rinka, kurioje galima sudaryti didelės apimties fiksuotus kontraktus. Todėl aš sakyčiau, kad apie trečdalis šitos gamybos gali būti nukreipta į eksportą, o du trečdaliai į Baltijos šalių dekarbonizaciją.
O „Ignitis grupės“ viduje ar kalbant su akcininkais – pagrindinis jūsų akcininkas yra valstybė, – ar šiandien ant stalo yra opcija galbūt išvis atsisakyti pirmo jūros vėjo parko projekto ir jo nebetęsti?
Kadangi mes analizuojame gana atidžiai šalies raidą ir jos kryptį, mes matome, kad šito projekto tikrai labai reikės, jį įgyvendinti yra būtina, tik svarbu jį įgyvendinti teisingu laiku.
Bet gal jį įgyvendins ne „Ignitis grupė“, o kažkas kitas?
Mūsų darbas yra vykdyti tuos įsipareigojimus, kuriuos mes esame prisiėmę, mes darome vystymo projektą, kol bus išduotas statybos leidimas. Toliau, kada ir kaip jį reikėtų atlikti, vėlgi, tai yra truputį tolesnio periodo klausimas.
Kalbėdamas apie potencialią parke pagamintos elektros tiekimo rinką, jūs kalbate apie eksportą bei didžiąja dalimi vandenilio pramonę. Skelbta, kad jūros vėjo parkai turėtų užtikrinti pusę Lietuvoje suvartojamos elektros poreikio. Kodėl šiame parke pagaminta elektra negalėtų būti tiesiog skirta „Igničio“ vartotojų aprūpinimui, parduodama biržoje ir naudojama viskam, ką dabar dengia beveik 40% importo dalis?
– Kiekvienas finansavimo ar struktūravimo modelis turi savo misiją. Tie parkai, kurie neturi ilgalaikio finansavimo CfD kontraktais, jie tada yra finansuojami didžiosios pramonės ilgaisiais kontraktais. Struktūruoti beparaminį projektą ir bandyti jo gamybą išdalinti buitiniams vartotojams būtų per didelis rizikos faktorius, kuris būtų bankų nefinansuojamas.
Tam ir yra reikalingi kiti modeliai, kur antrajame jūriniame vėjo parke yra būtent CfD modelis, kurio misija yra visiškai kita. Jeigu yra CfD modelis, tada visa pagaminta elektra tame parke patenka į biržą ir su plokštesniu profiliu bei papildoma gamyba iš esmės mažina visų vartotojų kainas. Todėl pirmo parko misija yra patenkinti naują poreikį, atsirandantį dėl elektrolizės, pramonės dekarbonizacijos, duomenų centrų ir eksporto, o antrojo parko – mažinti visų vartotojų kainas, nes antrojo parko elektra pateks į biržą.
Pirmojo parko elektra, kai jos kaina yra užfiksuojama fiksuotais kontraktais, į biržą nepatenka ir kainos mažinimo misijos neatlieka.
Ar už projektą atsakingos „Ignitis renewables“ vadovo Thierry Aelenso ( sprendimas trauktis iš pareigų yra susijęs su stringančiais projekto reikalais?
Ne, tikrai nesusijęs. Tai yra ir asmeninės priežastys, taip pat jis gavo daug patrauklesnį ir dosnesnį pasiūlymą kitoje Europos šalyje.
O kaip dėl jūros vėjo projektų Estijoje, Rygos įlankoje, kur „Ignitis grupė“ yra laimėjusi du konkursus? Mūsų akys mažiau pasiekia tuos projektus. Kokia ten situacija ir kokių ten kyla iššūkių?
Ten yra dar ankstyvesnė stadija. Iššūkių nėra. Tai yra projektas, skirtas papildyti mūsų portfelį projektų vystymui, kurie yra po 2035 metų.
Pereikime prie antrojo jūros vėjo parko projekto. Kaip jums atrodo Vyriausybės sprendimas laikinai stabdyti jau paskelbtą konkursą? Ar tai nesiunčia žinutės apie tam tikrą Lietuvos politinį neapibrėžtumą energetikoje rinkos dalyviams, taip pat ir tarptautiniu mastu?
– Čia nenorėčiau spekuliuoti vertinimais. Man yra suprantamas naujos Vyriausybės noras ateiti ir dar kartelį pasitikrinti visas prielaidas, sąlygas ir joms pasiteisinus toliau pratęsti projektą. Kiek suprantu, indikacijos yra, kad Vyriausybė supranta šito projekto poreikį, yra indikavusi, kad jis bus atnaujintas. Todėl manau, kad tai suteikia visai rinkai irgi tam tikrą užtikrintumą, kad nacionalinė energetikos strategija vystoma nuosekliai.
Sakėte, kad sprendimą dėl dalyvavimo šiame konkurse priimsite įvertinę jo sąlygas. Kokios turėtų būti tos esminės sąlygos? Ar čia kalbama vien tik apie elektros pardavimo kainos rėžius, valstybės skatinimo dydį?
Kai jas pamatysime, tada atsakysime. Dabar spėlioti, kokios jos bus ir kas bus vertinama, šiandien negalėčiau.
Galbūt antras parkas su valstybės skatinimu galėtų padėti subalansuoti pirmo parko kaštus?
Ne, jie negali būti susiję ir negali cross-subsidijuoti vienas kito. Vėlgi, mes negalime spekuliuoti, kas dalyvaus, kiek bus dalyvių, kas laimės. Kiekvienas parkas yra optimizuojamas pagal savo misiją. Pirmo parko misija – patenkinti naują paklausą, antro parko misija – mažinti vartotojų kainas.
Kitaip sakant, užsitikrinus ilgalaikius kontraktus pirmasis jūros vėjo parkas galėtų būti sėkmingai vystomas be antrojo, jeigu susiklostytų viskas taip, kaip planuota?
Tai yra per didelės statybos, kad jos būtų daromos kartu. Jos vis tiek laike prasiskirs ir čia kažkokios didelės koordinacijos neįmanoma padaryti.
„Ignitis grupė“ taip pat planavo keletą elektrolizės vietų. Vieną – Elektrėnuose, kitą, vadinamąją energetinę salą – vakarų Lietuvoje po 2030-ųjų. Ar vėluojančių elektrolizės projektų tendencija Europoje ir Baltijos šalyse neaplenkia grupės planuotų projektų? Ar jie laike nenusikelia?
– Natūralu, todėl mes ir sakome – mes labai atsakingai veikiame. Ir matome, kad jeigu netgi nacionalinėje energetikos strategijoje 2030 metais buvo 6 TWh poreikio bei 1,3 gigavato (GW) elektrolizės lūkestis, akivaizdu, kad tai įvyks šiek tiek vėliau. Tai reiškia, kad iki 2030 metų dar nerealu tikėtis gigavatinių elektrolizės apimčių Elektrėnuose ir apskritai Lietuvoje. Ir daugiau, matyt, bus matomi tam tikri mažesnės apimties pilotiniai projektai, o jau gigavatinės apimtys ateis po 2030 metų.
O kalbant apie tą vakarų Lietuvos hub'ą, jūrinę energetinę salą, ar jo vis dar realu tikėtis kitame dešimtmetyje atsižvelgiant į dabartinę situaciją?
Mano galva, kiekviena energetinės sistemos evoliucija visų pirma turi labai lanksčiai prisitaikyti prie globalių regioninių tendencijų. Panagrinėjant, kas tas vakarų Lietuvos energetinis hub'as, tai vienas iš kertinių jo elementų ir yra jungtis į Vokietiją. Ją turint tada galima vystyti ir jūrinius vėjo parkus, ir didelės apimties elektrolizę, subalansuojant visą miksą, ir taip toliau. Išdalinant energetinį hub'ą į atskiras daleles, tai pirmoji kertinė ir esminė dalelė yra kabelis į Vokietiją.
Metų pradžioje energetikos ministras iškėlė bendros Baltijos šalių elektrinės, kuri galėtų atsirasti iki 2030 metų, idėją. „Litgrid“ vadovas teigė, kad tai greičiausiai būtų dujinė jėgainė. Ar „Ignitis grupė“ dalyvauja šito projekto galimybių vertinime?
Turbūt reikia pradėti nuo to, kad, kaip ir su jūriniu kabeliu, taip ir su papildomais dujiniais pajėgumais, Baltijos šalys jau supranta, kad reikia daug didesnio veikimo kartu. Sėkmingas sinchronizacijos projektas, kai trys Baltijos šalys kartu su Europos Komisija ir Lenkija sugebėjo įgyvendinti labai svarbų projektų, įkvepia tai regioninei kooperacijai – ir kabelio, ir paieškos, ar reikia, ir jeigu reikia, tai kokių reikia papildomų dujinių pajėgumų.
Ir tame yra labai daug prasmės, nes mes apskritai matome energetinės sistemos vystymosi evoliuciją ir Europoje, ir visame pasaulyje. Ir matome, kad panašu, kad taip sparčiai vystantis žaliajai generacijai, neišvengiamai, net ir su dideliu kiekiu baterijų, bus ir toliau gana ilgą laiką reikalingi lankstūs dujiniai pajėgumai tam, kad būtų padengtas tam tikras poreikis, kai yra per mažai saulės ir vėjo.
Bet prieš pradedant ginčytis, kokio dydžio elektrinė ir kokioje šalyje turi būti, manau, kad išmintingiausia pradėti regioninę kooperaciją nuo detalių adekvatumo studijų, išsiaiškinti, koks tas poreikis ir kada susiformuos naujai papildomai lanksčiai dujinei generacijai ir taip pat, ar reikia daryti vieną, o galbūt kaip tik reikia daryti lanksčius paskirstytus pajėgumus per kelias šalis, taip užsitikrinant tam tikrą sistemos atsparumą ir efektyvumą.
Bet ar „Ignitis grupė“ dalyvauja šiame procese?
Mes atidžiai sekame. Vėlgi, ne mūsų darbas yra daryti adekvatumo studijas. Bet jeigu studijos nurodys to poreikį ir jeigu bus suformuota regioninė pajėgumų rinka, ir vyks pajėgumų rinkos konkursai, mes tikrai juose dalyvausime.
O kokie planai dėl baterijų projektų?
Baterijų projektai tikrai vystysis gana sparčiai ir netrukus priimsime gana didelės apimties investicinius sprendimus. Didžiąją dalį baterijų pradėsime nuo Lietuvos, bet panašiai, kaip ir su žaliąja gamyba, planuojame projektus ir kitose Baltijos šalyse, ir Lenkijoje.
