Vėjo ir saulės elektrinės užtikrino 88% suvartojimo, fiksuota mažiausia savaitės kaina šiemet
Kovo 3–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 63% nuo 147 Eur/MWh iki 55 Eur/MWh be perdavimo ir kitų mokesčių, skelbia elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“.
Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati.
„Daugiausiai elektros vėjo elektrinės gamino savaitės viduryje, todėl elektros kaina buvo mažesnė darbo dienomis, o ne savaitgalį, kai suvartojimas įprastai būna mažiausias. Be to, išaugusi saulės elektrinių gamyba sudarė daugiau nei dešimtadalį viso šalies suvartojimo ir reikšmingai prisidėjo prie mažesnių kainų šviesiu paros metu“, – pranešime cituojama Aistė Krasauskienė, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 10% nuo 249 GWh iki 223 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 88% elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 196 GWh elektros energijos, tai yra 32% daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 149 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 165% nuo 65 GWh iki 125 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 65% nuo 65 GWh iki 23 GWh.
Hidroelektrinių generacija augo 29% nuo 12 GWh iki 15 GWh. Saulės elektrinių generacija augo 123% nuo 9 GWh iki 21 GWh. Kitos elektrinės pagamino 12 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 64% Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės generavo 12%, hidroelektrinės – 8%, saulės elektrinės – 11%, o kitos elektrinės – 6%.
Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 13% nuo 138 GWh iki 120 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 91% buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 3% iš Latvijos, o likę 6% iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 246% nuo 22 GWh iki 76 GWh. 76% eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 23% į Lenkiją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 61% Lenkijos kryptimi ir 32% Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0% Švedijos kryptimi ir 93% Lietuvos kryptimi.
