Praėjusią savaitę elektrinės Lietuvoje pagamino 90% reikalingos elektros

Vietos elektrinės Lietuvoje pagamino 90% viso šalies elektros suvartojimo. Dėl didelės vėjo elektrinių generacijos elektros kaina Lietuvoje buvo 10 Eur/MWh mažesnė, nei Latvijoje ar Estijoje, skelbia elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“. 

Gruodžio 30–sausio 5 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo nuo 79 Eur/MWh iki 64 Eur/MWh.

„Pirmą 2025 metų savaitę vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino net 129 GWh – tai daugiau nei visas grynasis elektros importas į Lietuvą praėjusią savaitę (128 GWh). Lietuva vis daugiau elektros pasigamina pati, o 2024 metais stebėjome pirmąsias dienas nuo 2009 metų, kai vietos generacija viršijo suvartojimą. Galbūt 2025-aisiais stebėsime ir pirmąją savaitę ar net mėnesį, kai Lietuvos gamyba bus perteklinė“, – pranešime cituojama Aistė Krasauskienė, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 4% nuo 246 GWh iki 236 GWh. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 213 GWh elektros energijos, tai yra 43% daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 150 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo daugiau nei dvigubai nuo 58 GWh iki 129 GWh. 

Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 5% nuo 58 GWh iki 55 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 33% nuo 20 GWh iki 13 GWh. Kitos elektrinės pagamino 13 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 61% Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės generavo 26%, hidroelektrinės – 6%, o kitos elektrinės – 7%. 

Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 8% nuo 139 GWh iki 128 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 72% buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 28% – iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo beveik keturis kartus nuo 25 GWh iki 92 GWh. 96% eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 1% – į Švediją, o likę 3% – į Lenkiją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 42% Lenkijos kryptimi ir 43% Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1% Švedijos kryptimi ir 78% Lietuvos kryptimi.