Mažiau komforto – daugiau sveikatos

Sakoma, kad fiziškai aktyvesni žmonės yra laimingesni, nes judant smegenyse išskiriama daugiau endorfinų – laimės ir pasitenkinimo hormonų. „Freeimages“ nuotr. Tai, kad nutukusių žmonių mirtingumo koeficientas gerokai didesnis nei „telpančių“ į reikiamas KMI (kūno masės indeksas) ribas, tikriausiai žinoma taip pat gerai, kaip „Tėve, mūsų...“. Žinoma ir tai, kad pirmiesiems ypač padidėja grėsmė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, padaugėja galimybių susirgti diabetu, artritu, vėžiu. Turintiems didžiulį antsvorį – grėsmės panašios, kaip ir nutukusiems. Tiesa, gydytojų nuomonė išsiskiria dėl nedidelį antsvorį turintiems kylančių pavojų, nes įvairūs tyrimai rodo prieštaringus rezultatus. Viena specialistų nesutarimo priežasčių yra ta, kad KMI yra primityvus rodiklis, neparodantis kūno riebalų masės, tačiau pilvo riebalai, vadinamasis pilvinis nutukimas, yra vienas aiškiausių širdies ligų rizikos rodiklių.
Išjunk televizorių
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugelyje Europos šalių daugiau kaip pusė gyventojų turi antsvorio, apie 20–30% iš jų yra nutukę. Lietuvoje duomenys panašūs. Įdomu tai, kad mūsų šalyje vykdyto tarptautinio suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo („Finbalt Health Monitor“) duomenimis, antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vyrų ir moterų pastaruosius 15 metų kito skirtingai. Nutukusių vyrų dalis padidėjo nuo 11% (1994 m.) iki 17% (2008 m.), vyrų antsvoris per tą patį laikotarpį „užaugo“ nuo 47% iki 61%. Tyrimas parodė, kad tarp lietuvių moterų antsvorio paplitimas šiek tiek sumažėjo (nuo 51% iki 46%), o nutukimas beveik nepasikeitė. Visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat, daugėja nutukusių vaikų (0–17 metų). Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2001 m. tūkstančiui Vilniaus vaikų sergamumo nutukimu rodiklis buvo 1,2, o 2008 m. – 2,54.
Dažniausiai įvardijamos nutukimo priežastys – maisto perteklius, agresyvi maisto reklama, fizinio aktyvumo stoka. Kalbėdami apie aktyvumo stoką, sveikatos priežiūros specialistai perspėja, kad gerėjančios gyvenimo sąlygos, technologinė pažanga leidžia žmogui mažiau judėti, taigi – prisiauginti antsvorio. Užuot ėję į darbą pėsčiomis bent pusę kelio, mes važiuojame. Didžiąją dalį laiko darbe sėdime, grįžę į namus – drybsome prieš televizorių. Anot specialistų, toks fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių nepriklausomų lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Tyrimais įrodyta, kad fizinis pasyvumas yra ankstyvojo mirtingumo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės, kai kurių vėžio formų (gimdos, prostatos, gaubtinės žarnos) ligų rizikos veiksnys. PSO duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 2 mln. žmonių.
Mokslininkai, tirdami fizinį aktyvumą, sukūrė naują terminą – sėdimos gyvensenos mirties sindromas. Šio sindromo požymiai – silpni raumenys, sumažėjęs kaulų tankis, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir šlapime, nutukimas, bloga aerobinė ištvermė, tachikardija esant ramybės būsenos. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pakankamas fizinis aktyvumas sumažina riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiomis ligomis: širdies ir kraujagyslių, cukriniu diabetu, nutukimu, ateroskleroze, smegenų kraujotakos sutrikimais ir insultu, osteoporoze, kai kurių vėžio rūšių ligomis. Sakoma, kad fiziškai aktyvesni žmonės yra laimingesni, nes judant smegenyse išskiriama daugiau endorfinų – laimės ir pasitenkinimo hormonų. Žinoma ir tai, kad fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, mažiną dirglumą ir nerimą, didina pasitikėjimą savimi, fiziškai aktyvūs žmonės geriau miega. PSO rekomenduoja, kad suaugę žmonės turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 minučių per dieną ir geriausiai – kasdien. Vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip vieną valandą per dieną.