Iš tikrųjų indėlių Lietuvoje nepadaugėjo

Virgilijus Rutkauskas, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas: „Bankai yra pelno siekiančios institucijos, todėl turto ir įsipareigojimų struktūros pokyčiai esant žemoms palūkanoms iš dalies susiję su didesnių pajamų uždirbimo galimybių paieška.“JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR. Viešoje erdvėje daug kalbama apie augančių indėlių kiekį Lietuvos bankuose, ypač prieš euro įvedimą, iš tikrųjų jų kiekis nedidėjo. Visų Lietuvos ir užsienio asmenų bei įmonių indėlių Lietuvos bankuose vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu, sumažėjo 0,26%.
Mūsų bankus kontroliuojantys Šiaurės šalių bankai atitraukė dalį savo indėlių iš Lietuvos. Indėliai iš kitų euro zonos šalių šiuo laikotarpiu sumažėjo nuo 2 mlrd. iki 899 mln. Eur, o ne iš euro zonos– nuo 4 mlrd. iki 2,7 mlrd. Eur. Norvegija nepriklauso nei euro zonai, nei ES, o Švedija ir Danija nėra euro zonos narės.
Virgilijus Rutkauskas, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas, pabrėžia, kad Lietuvoje beveik visus ne rezidentų indėlius sudaro užsienio finansų įstaigų indėliai. Juos galima priskirti ir kontroliuojančiųjų bankų Šiaurės Europos šalyse suteiktoms paskoloms Lietuvoje veikiantiems bankams.
„Bankai yra pelno siekiančios institucijos, todėl turto ir įsipareigojimų struktūros pokyčiai esant žemoms palūkanoms iš dalies susiję su didesnių pajamų uždirbimo galimybių paieška“, – teigia p. Rutkauskas. Anot jo, 2014 m. vykę indėlių Lietuvos bankuose pokyčiai su anksčiau bankrutavusiais bankais nesusiję.
Mažėjo grynųjų