Kavinės bėga, VMI vejasi

Visos maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos, kurios savo klientams išduoda išankstinius kvitus, turi pasirūpinti, kad nuo 2015 m. gegužės 1 d. juose išspausdinta informacija atsidurtų ir kasos aparate. Dabar šis reikalavimas taikomas tik turintiems kompiuterinius kasos aparatus, tačiau dalis bendrovių, norėdamos išvengti tokio pajamų kontrolės būdo, kompiuterinių kasos aparatų atsisakė.

Nuo kitų metų gegužės visos kavinės, išduodančios klientams išankstinius kvitus, turės pasirūpinti, kad jie atsidurtų kasos aparatų atmintyje. JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR. Kavinėse ir restoranuose padavėjai pradžioje atneša išankstinį kvitą, o vėliau turi pateikti ir fiskalinį. Iki 2013 m. pavasario kai kurios įstaigos išduodavo klientams išankstinius čekius, o fiskalinius, kurių skiriamasis bruožas – apačioje esančios trys raidelės LTF, atnešti „pamiršdavo“. Būtent fiskaliniame kvite esanti informacija buvo įrašoma į kasos aparato atmintį ir pagal ją buvo galima patikrinti, ar įmonė moka mokesčius nuo visų pajamų. Klientai, gavę išankstinį kvitą, manydavo, kad tai fiskalinis, ir daugiau nieko neprašydavo.
2013 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įsakymas, kuris nurodo, kad bendrovės, kurios naudoja kompiuterinį kasos aparatą, į kasos aparato fiskalinę atmintį turi įrašyti ir išankstinius kvitus. VMI duomenimis, maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje naudojama 58% fiskalinių bendrosios paskirties kasos aparatų, 37% kompiuterinių kasos aparatų ir 5% nefiskalinių kasos aparatų.
Pajamas slėpė 22%
Artūras Klerauskas, VMI viršininko pavaduotojas, pabrėžia, kad po šio įsakymo daugelis įmonių atsisakė kompiuterinių kasos aparatų – juos pakeitė bendrosios paskirties kasos aparatais, o išankstinėms sąskaitoms spausdinti pradėjo naudoti kompiuterius su prijungtais nefiskaliniais spausdintuvais. Taip jos išvengė prievolės kaupti duomenis, kurie reikalingi mokesčių administratoriui nustatyti į apskaitą neįtrauktas pajamas.
„Kai kurios viešojo maitinimo įmonės tiesiog atsisakė kompiuterinių kasos aparatų, siekdamos apeiti teisės aktų reikalavimus ir toliau dalį savo veiklos vykdyti šešėlyje“, – pabrėžia p. Klerauskas. Todėl VMI priėmė įsakymą, pagal kuri nuo 2015 m. gegužės 1 d. visi ūkio subjektai, išrašantys išankstines sąskaitas, privalo užtikrinti, kad jos atsidurtų kasos aparato juostoje.
VMI atkreipia dėmesį, kad yra sertifikuotų bendrosios paskirties ne kompiuterinių kasos aparatų, kurie gali spausdinti išankstines sąskaitas, todėl įmonei nebūtinai reikės kompiuterinio kasos aparato. Dar viena galimybė – organizuoti klientų aptarnavimą taip, kad užsakymai būtų apmokami, kai yra pateikiami. Lietuvoje yra 2.300 bendrovių, kurios teikia apgyvendinimo ar maitinimo paslaugas, o jų pardavimai per metus siekia beveik 2 mlrd. Lt. Anot p. Klerausko, 22% patikrintų šio sektoriaus bendrovių slėpė pajamas, o į apskaitą neįtrauktų pajamų dalis siekė iki 18%. „Apibendrinti galimo vengimo įtraukti pajamas į apskaitą masto skaičiai, remiantis minėtais patikrų duomenimis, būtų netikslūs, nes tikrintos aibės negalima laikyti reprezentatyvia, kadangi ji buvo pasirinkta atrankos būdu, vertinant galimų piktnaudžiavimų tikimybę“, – perspėja p. Klerauskas.
Jeigu vis dėlto padarytume prielaidą, kad visame sektoriuje yra panašus pajamų slėpimo mastas, gautume beveik 80 mln. Lt nuslėptų pajamų per metus.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija pritarė VMI pasiūlymui nuo kitų metų gegužės 1 d. reikalauti, kad visi išankstiniai kvitai būtų fiksuojami kasos aparato atmintyje.