Bendroji įmonė virsta karteliu
JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.
Akcininkai gali keistis tik ta informacija, kurios reikalauja bendrosios įmonės tikslas. Bendrąją įmonę valdantys konkurentai dažnai peržengia ribas ir paverčia bendrąją įmonę savo veiksmų derinimo įrankiu: iki tol konkuravusios įmonės pradeda dalintis klientais, rinka ar ne tartis dėl kainų.
Michailas Parchimovičius, advokatų kontoros „Motieka & Audzevičius“ vyriausiasis teisininkas, teigia, kad norint steigti bendrąją įmonę tam tikrais atvejais reikia gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Leidimo prireikia, kai prieš tai buvusiais ūkiniais metais visų būsimų akcininkų suminės bendrosios pajamos yra didesnės negu 50 mln. Lt ir kiekvieno iš jų individualiai bendrosios pajamos yra didesnės negu 5 mln. Lt. Tačiau daugiausia bėdų kyla ne dėl leidimų, o dėl neteisėto apsikeitimo informacija.
„Prie komercinės informacijos, kuria draudžiama apsikeisti, priskiriami strateginio pobūdžio duomenys apie pirkimo ir pardavimo kainas, klientus, gamybos sąnaudas, kiekį, pardavimus, rinkodaros planus, riziką, investicijas ir naudojamas technologijas“, – vardina p. Parchimovičius. Svarbiausia yra su kainomis susijusi informacija, toliau pagal svarbą rikiuojasi informacija apie sąnaudas ir paklausą.
Reikia paaiškinti
Apsikeisti vieša ar pasenusia (bent metų senumo) informacija taip pat bendro pobūdžio duomenimis paprastai nedraudžiama.
„Visiškai išvengti komercinės informacijos mainų tokioje įmonėje sunku, nes to reikalauja pats bendrosios įmonės įsteigimo tikslas. Tačiau akcininkai gali keistis tik ta informacija, kurios reikalauja bendrosios įmonės tikslas“, – pabrėžia teisininkas.
Anot jo, būtina raštu fiksuoti, kokią informaciją akcininkas perdavė bendrajai įmonei, o bendroji įmonė – akcininkui. Tiek akcininkams, tiek bendrosios įmonės darbuotojams reikėtų paaiškinti, kad keitimasis pertekline informacija gali virsti karteliu.
Akcininkai gali keistis tik ta informacija, kurios reikalauja bendrosios įmonės tikslas. Bendrąją įmonę valdantys konkurentai dažnai peržengia ribas ir paverčia bendrąją įmonę savo veiksmų derinimo įrankiu: iki tol konkuravusios įmonės pradeda dalintis klientais, rinka ar ne tartis dėl kainų.
Michailas Parchimovičius, advokatų kontoros „Motieka & Audzevičius“ vyriausiasis teisininkas, teigia, kad norint steigti bendrąją įmonę tam tikrais atvejais reikia gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Leidimo prireikia, kai prieš tai buvusiais ūkiniais metais visų būsimų akcininkų suminės bendrosios pajamos yra didesnės negu 50 mln. Lt ir kiekvieno iš jų individualiai bendrosios pajamos yra didesnės negu 5 mln. Lt. Tačiau daugiausia bėdų kyla ne dėl leidimų, o dėl neteisėto apsikeitimo informacija.
„Prie komercinės informacijos, kuria draudžiama apsikeisti, priskiriami strateginio pobūdžio duomenys apie pirkimo ir pardavimo kainas, klientus, gamybos sąnaudas, kiekį, pardavimus, rinkodaros planus, riziką, investicijas ir naudojamas technologijas“, – vardina p. Parchimovičius. Svarbiausia yra su kainomis susijusi informacija, toliau pagal svarbą rikiuojasi informacija apie sąnaudas ir paklausą.
Reikia paaiškinti
Apsikeisti vieša ar pasenusia (bent metų senumo) informacija taip pat bendro pobūdžio duomenimis paprastai nedraudžiama.
„Visiškai išvengti komercinės informacijos mainų tokioje įmonėje sunku, nes to reikalauja pats bendrosios įmonės įsteigimo tikslas. Tačiau akcininkai gali keistis tik ta informacija, kurios reikalauja bendrosios įmonės tikslas“, – pabrėžia teisininkas.
Anot jo, būtina raštu fiksuoti, kokią informaciją akcininkas perdavė bendrajai įmonei, o bendroji įmonė – akcininkui. Tiek akcininkams, tiek bendrosios įmonės darbuotojams reikėtų paaiškinti, kad keitimasis pertekline informacija gali virsti karteliu.
Tik iki rugsėjo 30 d.
fiziniams asmenims nuo 18 Eur/mėn.
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- Manopinigai.lt - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai
