Mokesčius ištirpdo grąžintinas PVM

Daugiausia mokesčių sumoka energetikai, o geležinkeliai ir uostas mokesčių net susigrąžina daugiau nei sumoka. Tačiau mokesčių ekspertai teigia, kad taip biudžetas nepatiria nuostolio.

Kęstutis Lisauskas, EY partneris: „Didelių statybų atveju yra nustatyta tvarka, kad pirkimo PVM galima susigrąžinti. Čia realaus praradimo kaip ir nėra. Paprastai paslaugos ar prekės tiekėjas jau bus sumokėjęs PVM arba tą patį mėnesį sumokės, kai pirkėjas padarys atskaitą.“ Vladimiro Ivanovo nuotr. Dešimt didžiausių valstybės valdomų įmonių š. m. I pusmetį į biudžetą pervedė 343,6 mln. Lt mokesčių ir kitų įmokų, įskaitant dividendus, arba 21,6% mažiau nei 2013 m. sausį–birželį, rodo Valstybės mokesčių inspekcijos (VMI) pateikti duomenys. Mokesčių sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo AB „Lietuvos dujos“ (LD) 29%, iki 195 mln. Lt, kritusios mokestinės įmokos. Taip nutiko dėl parduotų mažesnių dujų kiekio bei kainos ir, skirtingai nei pernai, šiemet jau antroje metų pusėje numatomų išmokėti 69,7 mln. Lt dividendų pastarosios kontrolę perėmusiai valstybės valdomai UAB „Lietuvos energija“.
Tarp kitų daugiausia mokesčių šį pusmetį sumokėjusių VVĮ – kitos „Lietuvos energijos“ įmonių grupės bendrovės. Tai AB LESTO ir AB „Lietuvos energijos gamyba“, kurios atitinkamai sumokėjo 68 mln. ir 63 mln. Lt mokesčių. Tačiau tokios VVĮ kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija mokesčiais biudžeto nepamalonino: per I pusmetį šiemet iš biudžeto jos net susigrąžino 55 mln. Lt ir 4,6 mln. Lt permoką, t. y. mokesčių sumokėjo mažiau, nei susigrąžino iš biudžeto.
Susigrąžino PVM
Rūta Giedrienė, VMI vyriausioji analitikė, paaiškino, kad abi įmonės mokesčių sumokėjo mažiau dėl išaugusio deklaruoto grąžintino PVM, dėl šio mokesčio atskaitos, taikomos įmonių įgyvendinamiems didelės apimties investiciniams projektams.
Martynas Armonaitis, Klaipėdos uosto ekonomikos ir finansų direktorius, tai paaiškino tuo, kad 85% uosto direkcijos pajamų sudaro uosto rinkliavos, kurios prilyginamos eksporto paslaugoms, o pastarosios Lietuvoje apmokestinamos nuliniu PVM tarifu. „Taigi pardavimo PVM mūsų atveju skaičiuojamas tik nuo likusių 15% pajamų, t. y. žemės nuomos. O nuo visų mūsų investicijų į infrastruktūrą, kurios apmokestinamos PVM mokesčiu, vėliau tas mokestis yra atskaitomas. Tad išeina, kad mokesčių susigrąžiname daugiau nei sumokame“, – paaiškino p. Armonaitis. Didžiausia dalis uosto direkcijos investicijų, nuo kurių susigrąžinamas PVM, tenka suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūrai įrengti ir akvatorijos gilinimo darbams, uosto laivybos kanalui gilinti bei platinti ir keleivinių bei krovininių keltų terminalo infrastruktūrai įrengti. Iš viso 2013–2015 m. Klaipėdos uosto direkcija planuoja investuoti 467 mln. Lt.
Svarbiausios LG investicijos – „Rail Baltica“ projektas, geležinkelių koridorių modernizavimas, Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra. Įmonė vien 2013 m. į ilgalaikį turtą investavo 1,07 mlrd. Lt. Pono Armonaičio vertinimu, LG atveju susidaro didelės PVM atskaitos todėl, kad įmonė gauna labai daug ES paramos ir investuoja į infrastruktūrą.
„Lietuvoje teikiamos LG paslaugos apmokestinamos PVM, tačiau kadangi investuoja gerokai daugiau nei gauna pajamų, pirkimo PVM, kuris vėliau atskaitomas, natūraliai išeina didesnis už pardavimo PVM“, – tęsia pašnekovas.