Biudžeto planas: kas svarbu planuojant įmonės ateitį
**
Įvertinus bendrą ekonomikos būklę bei tikėtiną jos ateitį, verslui lengviau priimti strateginius sprendimus.
Stebi šiuos makroekonominius rodiklius
Andrius Baranauskas, telekomunikacijų UAB „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius:
„BVP – parodo bendrąją ekonomikos sveikatą. Tuo vadovaudamiesi galime prognozuoti, kiek turėsime naujų klientų, kiek aktualios bus mūsų paslaugos, o pagal tai jau planuojame ir investicijas.
Infliacija – įvertiname darydami savo kainodaros sprendimus, nes infliacija veikia ir mūsų sąnaudų struktūrą, tad turime būti pasirengę galimiems pokyčiams. Jei planuojama aukšta infliacija, ieškome naujų technologinių sprendimų, kurie leistų sumažinti dėl infliacijos augančias sąnaudas.
Nedarbo lygis ir darbo užmokesčio augimas – daro įtaką mūsų žmogiškųjų resursų kainai, o kartu nedarbo lygis siejasi su galimais nuostoliais dėl blogų skolų.
Gyventojų skaičiaus kaita – juk visi gyventojai yra mūsų potencialūs klientai.“
Dainius Dundulis, mažmeninės prekybos įmonių tinklą valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas:
„BVP – rodo ekonomikos būklę. Be to, šis rodiklis glaudžiai susijęs su darbo rinka ir atlyginimų pokyčiais. Taisyklė paprasta: jeigu kyla šalies BVP, mažėja nedarbas ir didėja atlyginimai. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad mums tai nenaudinga, tačiau yra atvirkščiai: kuo didesnė apyvarta, tuo geriau, nors daugiau išleidžiame darbo užmokesčiui.
Infliacija ar defliacija. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad defliacija, t. y. mažėjančios kainos, naudinga, tačiau verslui iš to nieko gera. Pradėjus kristi kainoms, mažėja apyvarta, mažėja ir pelno marža, o mums, ypač mažmeninėje prekyboje, tai nėra naudinga.
Defliacija buvo 2009 m. ir susidarė tokia padėtis, kad prekių, palyginti su 2007–2008 m., pardavėme 20–25% daugiau, tačiau pinigų daugiau neuždirbome, nes turėjome atlikti daugiau darbų, nors prekių kainos mažėjo. Žinoma, per didelė infliacija taip pat blogai, tačiau 1–2% infliacija yra labai sveika, idealus variantas.“
Sudarant bendrovės biudžeto planą, būtina atsižvelgti bent į keletą dalykų: pajamų ir išlaidų istoriją, naujus pajamų šaltinius, t. y. naujas sutartis, pagal kurias bus tiekiamos prekės ar paslaugos, bei ekonomikos būklę ir rinkos, kurioje veikia jūsų verslas, tikėtinus pokyčius. Žinant ekonomikos būklę, tikėtiną jos ateitį ir tai, kokią rinkos dalį užima įmonė, lengviau priimti strateginius sprendimus, susijusius, tarkime, su tuo, koks laikas tinkamiausias pasiūlyti pirkėjams naujų prekių ar paslaugų, prognozuoti pajamoms bei išlaidoms.
Skirtingi rodikliai
Kiek tikslus bus bendrovės biudžetas, priklauso nuo kelių dalykų. Pirmiausia nuo įmonės gebėjimo remtis jos veiklos istorija. Kitas itin svarbus veiksnys – ekonominė aplinka, kurioje veikia bendrovė.
Martynas Rūkas, Finansinių konsultacijų UAB „Propius Consulting“ vadovas, pažymi, kad sudarant biudžetą būtina parengti įžvalgas apie makroekonominius rodiklius. Šią analizę turėtų parengti finansų skyriaus analitikai ir apibendrintą informaciją išplatinti visiems biudžetavimo dalyviams.
„Taip bus parengti bendri planai ir skirtingi bendrovės skyriai atsižvelgs į tas pačias ekonomikos pokyčių prognozes. Rodiklių yra daug, tad įmonės pirmiausia turėtų domėtis makroekonominėmis savo sektoriaus ir eksporto rinkų prognozėmis. Galima išskirti tris pagrindines rodiklių grupes: nusakantys ekonomikos būklę (BVP pokyčiai, vartotojų lūkesčiai), darbo rinkos rodikliai (nedarbas, algų augimas) ir infliacija (ji svarbi planuojant ir sąnaudas, ir kainodarai). Finansų skyrius šiuos duomenis turėtų išversti į konkrečias gaires biudžetą sudarantiems atsakingiems asmenims“, – nurodo p. Rūkas.
Pasak Daivos Rakauskaitės, Verslo angelų fondo I valdytojos, verslo atstovams verta pasidomėti, koks yra bankų palūkanų lygis, infliacija, vidutinio darbo užmokesčio tendencijos. Sudarant kitų metų biudžetą, visi šie rodikliai padeda suplanuoti sąnaudas.
„Pavyzdžiui, jei žiūrėsime tik į rinkos, kurioje veikia įmonė, darbuotojų atlygį, matysime labiau mikrovaizdą. Vidutinės darbo užmokesčio tendencijos padeda įvertinti sąnaudas darbo užmokesčiui, jei bendrovė plečiasi ir ketina kurti naujų darbo vietų“, – pažymi ji.
Svarbu sektorius
Be šalies ar regiono ekonomikos sveikatą apibūdinančių rodiklių, p. Rakauskaitė siūlo nepamiršti ir sektoriaus, kuriame veikia bendrovė.
„Tarkime, jei turite transporto įmonę, būtina stebėti, kas vyksta transporto sektoriuje, įvertinti rinkos dydį ir kokią jos dalį užima jūsų valdomas verslas“, – pataria specialistė.
Andrius Baranauskas, telekomunikacijų UAB „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius, aiškina, kad makroekonominiai duomenys apibrėžia rinką plačiąja prasme, todėl bendrovė juos nuolat stebi.
„Žinoma, į juos būtina atsižvelgti, tačiau negalima pamiršti, kad vien makroekonominių rodiklių nepakanka. Telekomunikacijų rinka Lietuvoje yra viena konkurencingiausių, jei ne pati konkurencingiausia. Konkurentų veiksmai, klientų nuotaikos, galiausiai technologijų progresas ir daug kitų veiksnių taip pat labai svarbu“, – nurodo p. Baranauskas.
Anot jo, prieš rengiant metinį biudžeto planą bei vėlesnes jo korekcijas, atsižvelgiama į BVP rodiklį, infliaciją, nedarbo lygį ir darbo užmokesčio pokyčius bei gyventojų skaičiaus kaitą, tačiau daug didesnis dėmesys kreipiamas į savo šakos rodiklius: mobilaus ryšio paslaugų rinkos augimo tendencijas, išmaniųjų telefonų rinkos įsotinimą ir pan.
