Suka uodegą, kaip valstybės įmones išlaikyti partijų įtakoje

Tik 11% Tiek iš 73 asmenų, 1992–2012 m. vadovavusių valstybės valdomoms įmonėms, nurodė nepriklausantys jokiai politinei partijai.
ŠALTINIS: „Baltic Institute of Corporate Governance“ Šį trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete bus svarstomos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisos. Vienas iš siūlymų yra susijęs su nepriklausomų valdybų narių skyrimu į Valstybės įmones (VĮ).
Dabartinė įstatymo redakcija to nenumato: atskirų ministerijų valdomose VĮ valdybose gali dalyvauti tik valstybės tarnautojai. Niekam ne naujiena, kad su kiekvienu rinkimų ciklu, pasikeitus valdžioms VĮ vadovai ir valdybų nariai keičiami naujai politinei krypčiai lojaliais asmenimis. Chrestomatinis atvejis yra VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracija, kuriai šiuo metu vadovauja socialdemokratas Arvydas Vaitkus, o Uosto administracijos valdyboje – išskirtinai socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus, susisiekimo ministro, žinybos atstovai. Ankstesnio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio kadencijos metu (2008–2012 m.) Klaipėdos jūrų uostui vadovavo Eugenijus Gentvilas, ministro partijos bičiulis iš Liberalų sąjūdžio.
Siekis atsisakyti tarpininkų
Įtarimų, kad VĮ ir toliau išliks politinių partijų prieglobstis, dar pernai sukėlė Ūkio ministerijos teikti įstatymo siūlymai, kad VĮ nepriklausomi nariai būtų atrenkami ne tiesiogiai, o per juridinius asmenis tarpininkus, kurių sąrašą ir jo sudarymo tvarką nustatytų Vyriausybė. Dabar Kęstučio Daukšio, Seimo Darbo partijos frakcijos nario, ir Jurgio Razmos, Seimo opozicinės TS-LKD frakcijos atstovo, pateiktame įstatymo projekte bei Komiteto išvados projekte siūloma atsisakyti juridinių asmenų dalyvavimo sudarant valdybas, o vietoj to įpareigoti VĮ valdančias ministerijas informaciją apie valdybos nario atranką paskelbti viešai, atranką vykdyti tiesiogiai.
Ponas Razma sako nesąs tikras, ar nuostata atsisakyti juridinių asmenų tarpininkavimo bus palaikyta Komitete. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo projektas taip pat numato, kad trečdalis visų VĮ valdybos narių būtų nepriklausomi – ne valstybės tarnautojai. Įstatymo projekto rengėjai Ūkio ministerijoje yra pateikę siūlymą, kad kompetentingų VĮ valdybų narių atranka ir paieška rūpintųsi privačios personalo atrankos agentūros, kurios VĮ valdytojams, t. y. konkrečių ministerijų vadovams, teiktų jų kandidatūras. Tokia inovatyvi atrankos į VĮ valdybas tvarka naudojama Suomijoje, kurią Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacija išskiria kaip vieną geriausių pasaulinių praktikų.
Šiuo metu tik akcinės bendrovės statusą turinčios valstybės kontroliuojamos bendrovės gali turėti nepriklausomų valdybų narių. Tačiau ir tokių tik vienas kitas: 137 VVĮ iš 249 valdybos narių tik 16 valdybos narių yra nepriklausomi. Viktorija Trimbel, AB Lietuvos radijo ir televizijos centro nepriklausoma valdybos narė, atkreipia dėmesį, kad apskritai siekiant išvengti privilegijų būtų tikslinga VĮ reorganizuoti į UAB arba AB. Ji kartu pripažįsta, kad atsižvelgiant į tam tikrus teisinius niuansus, susijusius su tam tikro valstybės turto naudojimu, tai nebūtų paprastas veiksmas.