Išsaugojo ir puoselėja unikalią rankų darbo technologiją

Pernai Glazūravimo cechas modernizuotas už 50.000 Lt.

Skystu stiklu padengti vestuvininkų pamėgti „Aukurai“ iki išdegimo yra violetinės spalvos, o išdegti tampa balti.
Iš trijų didžiųjų porceliano degimo krosnių šiuo metu naudojama viena.
Šiame ceche skystai porceliano masei – šlikeriui suteikiama reikiama forma.
Formavimo cecho darbuotojos naudojasi gaminių formomis, į kurias pila skystą porcelianą.
Lėkštelės gaminamos automatizuotu įrenginiu, kuris porceliano masėje suformuoja reikiamos formos gaminį.

Kiekvienas gaminys yra unikalus, nes puošiamas rankomis – dviejų tokių pačių nerasite.
Dekoruotojos kuria eskizus ir jais puošia porceliano produkciją.
Į degimo krosnį neišdegti porceliano gaminiai (biskvitas) dedami formose, kad degdami 1.150 laipsnių temperatūroje neišsiklaipytų.
Vitalijus Jurkonis, UAB „Kauno Jiesia“ direktorius: „Naudojame tik aukštos kokybės Europos gamintojų žaliavas – to reikia, kad gaminiai būtų kokybiški ir ilgaamžiai.“
„Kauno Jiesios“ produkcija yra rankų darbo.

Gamykloje laikomi šimtai dar sovietmečio gaminius menančių formų, jos bet kada gali būti vėl naudojamos.
Dekoruotojos pasakoja, kad katinais gaminius dekoruoja tik būdamos labai geros nuotaikos, nes net mažytis plunksnelės virptelėjimas jam gali suteikti pikto personažo bruožų.
Kauno gamykla atlieka ir įmonių užsakymus – dekolėmis puošia įvairius porceliano gaminius.
Viršglazūriniams dažams naudojami metalo oksidai, kurių kiekvienas gaminiui suteikia skirtingą spalvą.
ALGIMANTO BARZDŽIAUS NUOTR.



UAB „Kauno Jiesia“ pajamos

2009 m. 380.000
2010 m. 370.000
2011 m. 455.000
2012 m. 565.000
2013 m. 730.000

ŠALTINIS: REGISTRŲ CENTRAS


12
Tiek darbuotojų yra UAB „Kauno Jiesia“.
Apie „Jiesios“ gamyklą
*Gamyklos ištakos siekia 1935 m., kai Kaune buvo įsteigtas Š. Zilberio koklių ir keramikos fabrikas. *1961 m. gamykla vadinta statybinių medžiagų kombinatu „Jiesia“, nuo 1962 m. – statybinių medžiagų įmone „Jiesia“. *Nuo 1967 m. įmonė pavadinta Eksperimentine dailiosios keramikos gamykla „Jiesia
“. Klestėjimo laikais čia dirbo daugiau kaip 100 dekoruotojų, buvo gaminami ir 100 dalių servizai. Gamyklos dailininkų sukurti kūriniai buvo eksponuojami tarptautinėse parodose. *Kaulinis porcelianas „Jiesioje“ pradėtas gaminti 1975 m., masinė gamyba pradėta 1981 m., gaminiai buvo eksportuojami į tuometinę Čekoslovakiją, Lenkiją, Suomiją, Kanadą, Japoniją, kitas šalis. *1993 m. valstybinė įmonė „Jiesia“ buvo privatizuota ir perregistruota į AB „Jiesia“. Įmonė buvo dukart atsidūrusi ant bankroto ribos, nes prarado užsienio rinkas ir tuomet vieną didžiausių Rusijos rinką (dėl Rusijos ekonominės krizės). *2002 m. „Jiesiai“ buvo iškelta bankroto byla, tuomet finansinę paramą suteikė valstybė, bet tai įmonės neišgelbėjo ir gamykla tik vegetavo. *2006 m. bankroto byla iškelta antrąkart, tuomet ją nupirko privatūs investuotojai, pervadino į UAB „Kauno Jiesia“, šiuo metu įmonės akcijos priklauso trims akcininkams, tai lietuviško kapitalo įmonė. Gamyklai vadovauja Vitalijus Jurkonis. *Privatizuotoje įmonėje išsaugota kaulinio porceliano gamyba. Gaminama tik pagal klientų užsakymus ir įmonės firminei parduotuvei. Į gamyklos modernizavimą nuo privatizavimo iki šiol kartu su ES parama investuota apie 200.000 Lt. *„Kauno Jiesia“ yra vienintelė Baltijos šalyse kaulinio porceliano gamintoja ir Europos keramikų asociacijos narė. ŠALTINIS: A. KETURAKIENĖ, MONOGRAFIJA „PORCELIANAS LIETUVOJE“, ĮMONĖS DUOMENYS Laimė, nuo bėgių šis traukinukas nenusirito, nors daugelis Kauno keramikams prognozavo liūdną baigtį. Du kartus buvusi ant bankroto ribos garsioji „Jiesia
“, kurios porceliano produkcija sovietmečiu pasiekdavo ir Čilę, Japoniją, šiandien yra nepakeitusi krypties – pagal prekybos partnerių, įmonių, Prezidentūros, Seimo kanceliarijos, ambasadų, ministerijų, savivaldos įstaigų, individualius užsakymus gamina porceliano produkciją. Lietuvoje UAB „Kauno Jiesios“ sukurtais kavos, arbatos, pietų servizais, puodeliais, lėkštėmis, vazomis, bokalais, saldaininėmis – ši produkcija pažymėta „Jiesios“ prekių ženklu – prekiaujama įmonės firminėje parduotuvėje ir 6 partnerių prekybos vietose. Nedidelė produkcijos dalis eksportuojama į Lenkiją. Kol kas žodžių junginys „eksporto plėtra“ įmonės planuose nėra plačiai aptariamas.
„Tokio pajėgumo įmonė kaip dabartinė „Kauno Jiesia“ daugiausia gali gaminti tik vietos rinkai. Siekiant didinti eksporto rinkų skaičių, reikėtų didinti ir pajėgumą – kol kas to daryti neplanuojame“, – teigia Vitalijus Jurkonis, gamyklos direktorius.
Gamina nuo A iki Z
Anot p. Jurkonio, Kauno gamykloje naudojamos žaliavos yra aukštos kokybės, dirba aukštos kvalifikacijos patyrę specialistai, todėl teoriškai gaminiams galėtų atsiverti ir užsienio rinkos. Tačiau eksporto planai vis dar nukeliami ateičiai, kai gamykla galės tenkinti didesnius užsakymus ir konkuruoti su kitais gamintojais.
Daugelis Europos porceliano gamintojų didžiąją produkcijos dalį pagamina Kinijoje ir taip mažina produkcijos savikainą, Kauno porceliano gamykla nuo pat įkūrimo pradžios visą gamybos ir kūrybos procesą yra sutelkusi po vienu stogu. „Jiesios“ klestėjimo metais per mėnesį šimtai darbuotojų vien porceliano lėkštučių pagamindavo 40.000. Šiuo metu keletas „Kauno Jiesios“ darbuotojų per mėnesį pagamina 1.500 įvairios porceliano produkcijos. Vis dėlto kauniečiai didžiuojasi: prieš aštuonerius metus privatizuota gamykla išliko ir yra vienintelė kaulinio porceliano gamintoja Baltijos šalyse. Tačiau vaikštant tyliais „Kauno Jiesios“ gamybos cechais girdėti skardus žingsnių aidas – apie 1.000 kv. m patalpose darbuojasi 9 kūrybiniai ir techniniai darbuotojai, likę 3 – administracijoje. Kai kurie kūrybiniai darbuotojai čia dirba beveik nuo pat įmonės įkūrimo. Dabar porceliano gamykloje, kurios patalpas įmonė nuomojasi, gausu ploto, kurio reikia daugiau kaip šimto modelių formoms laikyti, ir mažai darbuotojų. Čia yra gamybos vadovas, jis – kartu ir vyriausiasis technologas, įmonės direktorius ne tik kuria strategiją, bet dirba ir daug paprastesnių darbų, buhalterijos paslaugas gamykla perka, o gamybos cechuose darbuojasi kelios dekoruotojos, formuotojos, glazūruotoja, degikas.
Tikslas – gražūs indai
Ekskursiją po anuometinės „Jiesios“ šlovės palytėtą kūrybinę ir gamybinę bazę pradedame nuo šalia direktoriaus kabineto įrengtos jaukios firminės parduotuvėlės. Ponas Jurkonis pasakoja, kad svarbiausias įmonės tikslas yra gaminti gražius, ilgaamžius, patvarius indus, turinčius išliekamąją vertę. Kaip pavyzdį pamini dailininkės Irenos Petravičienės 1986 m. sukurtą kavos servizą „Viesulas“, kuris gaminamas iki šiol. „Jiesios“ atstovai sako, kad tai – gyvoji klasika, šiuo darbu dailininkė pralenkė laiką. „Mes nekuriame porceliano meno, nes tai yra menininkų sritis. Mes kuriame indus. Mūsų darbuotojai piešia unikalius eskizus, dekoruoja jais indus. Kaune pagamintas porcelianas yra pasklidęs po visą pasaulį, jį noriai perka užsieniečiai, nes tai – išimtinai rankų darbas. Tai ir yra mūsų išskirtinumas. Dar labai svarbu, jog gamybos procese naudojame tik aukštos kokybės Europos gamintojų žaliavas – to reikia, kad gaminiai būtų kokybiški ir ilgaamžiai“, – kalba p. Jurkonis. Einant gamyklos patalpomis, akys užkliūva už gausybės gaminių formų, sukrautų į metalinius vežimėlius su įvairiais užrašais, pvz., „Viesulas“, „Ampyras“, „Mikimauzas“ ir kt. „Tai gaminių formos su kodiniais pavadinimais. Turime sandėliuoti po keliasdešimt vieno gaminio formų, į kurias formuojame reikiamus gaminius ir vėl tas formas sandėliuojame iki kito užsakymo. Yra išlikę daug sovietmečiu gamintų porceliano gaminių formų, todėl mes galime atkurti senus gaminius. Kartais klientai atneša sudužusį sovietmečiu pirktą servizo puodelį ar arbatinuką ir prašo pagaminti naują – tada randame formą ir pagal ją padarome gaminį“, – pasakoja p. Jurkonis. Anot direktoriaus, visos gamybai naudojamos patalpos įmonei yra reikalingos, nes čia saugomos formos. Viena forma paprastai naudojama 40–50 porceliano liejimų, o tuomet vėl gaminamos naujos iš epoksidinės dervos.
Įgauna reikiamą formą
Porceliano žaliavą – silicio (smėlis) ir kalcio (raguočių smulkintus kaulus) oksidą – įmonė perka iš Anglijos gamintojo. Skysta porceliano masė arba vadinamasis šlikeris yra ruošiama maišyklėje – į ją suberiama minėtos žaliavos, pilama vandens ir dedama įvairių cheminių priedų. Šlikerio greit neparuoši – procesas užtrunka 3–4 dienas priklausomai nuo reikiamo kiekio. Vieną dieną masė mirkoma, kitą dieną maišoma, paskui vėl mirkoma, maišoma. Paruošta porceliano masė patenka į įrengimą, kuriame išmagnetinamos galimos įvairios mikroskopinės priemaišos – jos nusėda įrengimo dugne. Švari masė būtina, kad gamybos procese ant produkcijos nesusidarytų užterštumo, kitų nelygumų. Viena maišyklė gali paruošti iki 500 kg šlikerio, kurio konsistencija yra tarsi grietinėlės. Paruoštą porceliano masę ima Formavimo cechas – kiekvienas puodelis, lėkštutė ar suvenyrinis gaminys daromas rankomis. Gavus užsakymą, pasiruošiamos formos ir pradedama reikiamos produkcijos gamyba. Formuotoja Valdonė Tumynienė, šioje gamykloje dirbanti daugiau kaip 25 metus, rodo, kaip minėti gaminiai iš skystos konsistencijos įgauna konkrečią formą. „Dabar darau puodelį: dar kartą perkoštą šlikerį pilu į gipso formą ją sukdama. Tuomet nustatau laikrodį, kad porceliano masė pradžiūtų. Kadangi gipsas traukia drėgmę, pamažu būsimo puodelio forma atsiskiria nuo gipso formos“, – aiškina p. Tumynienė. Ryte formos užpilamos šlikeriu, o popiet išimami gaminių korpusai. Toks „žalias
“ puodelis būna be ąselės. Todėl į formą užpilta ąselė tiesiog pridedama prie puodelio korpuso ir švelniai prispaudžiama, klijų nenaudojama. Taip paruošiami pusgaminiai išdegimui. Lėkštelių pusgaminiai gaminami ir automatizuotu presu. Prieš patekdami į krosnį jie yra pilkos spalvos, o grįžę šlifavimui pas formuotojas – balti. Tas baltasis išdegtas porceliano gaminys jau vadinamas biskvitu.