Bendruomenių pinigus dengia pasitikėjimas

Pagrindinė smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) problema yra daugelį mėnesių užtrunkantys didžiųjų partnerių ar valstybės įstaigų atsiskaitymai, ribojantys apyvartines lėšas ir patį verslą. Šią, o kartu ir nedarbo problemą kelios Lotynų Amerikos šalys sprendžia atsiskaitymams tarp įmonių naudodamos bendruomenių valiutas. Panašus modelis nuo tarpukario veikia ir Šveicarijoje, o mūsų šalyje viešėdamas Bernardas Lietaeras, Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) profesorius, apie tokias schemas siūlė padiskutuoti ir Lietuvoje.

Papildomos valiutos gali skatinti regionų ekonomiką ir padėti išvengti atsiskaitymų laukimo. Lietuvoje tokie alternatyvūs atsiskaitymo būdai galėtų būti naudojami šalių susitarimu.
Juditos Grigelytės nuotr.
VŽ komentarai
Paulius Anuškevičius, sumuštinius ruošiančios UAB „Idėjinis meniu“ („Dineris“) vadovas:
„Apie bendruomenių valiutas nesu girdėjęs, tačiau tai skamba įdomiai. Žinoma, reikėtų išsiaiškinti tokios schemos sąlygas ir kaip viskas atrodytų, tačiau idėja svarstytina. Pirmiausia toks sprendimas domintų kaip atsiskaitymų laukimą mažinantis įrankis, bet įdomi ir jo regioninės ekonomikos skatinimo funkcija.
Apyvartinių lėšų trūkumo problemos neturime, kadangi nesiskundžiame užsakymais, tačiau taip, tai kišo koją verslo pradžioje. O ir dabar kai kurios įmonės atsiskaito dukart vėliau nei pasižada. Net jei termino laikomasi punktualiai, 30–45 d. atsiskaitymo terminas nėra trumpas, šiek tiek dėl to pralaimime. Tiesa, kai kurios įmonės, nematydamos vargo, atsiskaito iš anksto. Tačiau kitos dirba tik „su terminais“. Tarp tokių yra ir didelių užsienio kompanijų antrinių įmonių, kurioms ši tvarka „nuleidžiama iš viršaus“.

Naglis Nasvytis, elektronika ir baldais prekiaujančios UAB „Beola“ direktorius:
„Atsiskaitymų laukimo problemos neturime, kadangi esame nusprendę iš verslo klientų imti tam tikrą avansą prieš užsakydami prekes iš užsienio tiekėjų. Likusios sumos prašome prekėms pasiekus mūsų sandėlius. Stengiamės tokios schemos laikytis beveik visada.
Kalbant apie papildomas valiutas, apie tokį reiškinį nesu girdėjęs, tačiau manau, kad tokiems dalykams mūsų rinka ir jos apyvarta yra per maža, kad būtų galima apsikrauti papildomu keblumu. O ir didelių užsienio rinkų pavyzdžiai mums nebūtinai tiktų, ypač jei jiems nėra poreikio. Be to, sprendžiant aktualias problemas pirmiausia reikėtų išbandyti visus tradicinius būdus.

Jekaterina Rojaka, AB „DnB NORD“ banko vyriausioji ekonomistė:
„Chaotiškais laikais atsiranda ekstravagantiškų pasiūlymų. Viskas priklauso nuo pasitikėjimo – bendruomenių valiutomis turėtų pasitikėti ir naudotis ne viena draugija ar keletas įmonių, bet gausus jų būrys ir visuomenė. Visgi manau, kad tokios valiutos yra labiau laikinas sprendimas. Mano nuomone, rimta ateitis laukia kitų valiutų, pavyzdžiui, Kinijos juanio. Šalies centrinis bankas žingsnis po žingsnio juda CNY konvertavimo galimybės link, tad po kelerių metų pamatysime, kad daug rezervų valstybės pradės laikyti ne EUR ar USD, o būtent CNY. O specifinėms valiutoms konkuruoti būtų sunku. Pokalbį valiutų sistemų architektu prisistatantis p. Lietaeras pradeda nuo Šveicarijos: šioje kapitalizmo šventovėje per Didžiąją depresiją 1930-aisiais keliolika įmonių įsteigė „WIR Bank“ kooperatyvą, administruojantį WIR – ilgiausiai naudojamą ir geriausiai ištirtą bendruomenių valiutą. Vieno jos vieneto vertė prilygsta 1 CHF, o šiuo metu WIR naudojasi apie 65.000 šalies bendrovių. „WIR Bank“ jau kurį laiką išduoda ir paskolas šia valiuta, o tai dar labiau skatina WIR priėmimą bei mokėjimus. Pati valiuta yra tik elektroninė, tačiau bankas leidžia ir WIR korteles. Šioje bendruomenėje dalyvaujančios įmonės gali priimti atsiskaitymus tiek vien WIR, tiek WIR ir CHF „mišiniu“, o metinė atsiskaitymų šia valiuta apyvarta siekia apie 2 mlrd. EUR.
„WIR daugiausia naudojasi SVV kaip vietinę ekonomiką skatinančia alternatyva CHF. Ši valiuta administruojama be valstybės įsikišimo, tačiau palankiai vertinama centrinio banko. Tyrimai rodo, kad WIR apyvarta didėja krizių metais. Žinoma, bet kuris Šveicarijos verslininkas rinktųsi gauti 1.000 CHF, o ne 1.000 WIR, tačiau stojant ekonomikai ir gamybai siūlomi WIR yra geriau negu visai nieko. Keletas akademinių tyrimų būtent WIR laiko Šveicarijos ekonomikos stabilumo priežastimi“, – dėsto p. Lietaeras.
Visgi nors WIR sistemą jis vertina palankiai, ši valiuta tarnauja daugiausia kaip „vietos ekonomiką skatinantis ir buhalterinis dalykas“, tačiau Brazilija ir Urugvajus greta nacionalinių valiutų jau naudoja šiuolaikinę WIR adaptaciją – C3 (angl. Commercial Credit Circuit) sistemą, kuri, be minėtų pranašumų, leidžia išvengti kartais ir pusę metų trunkančio atsiskaitymo laukimo.