„Nemuno aušra“ priėmė žiniasklaidą kaltinančią, dėl valdžios uzurpavimo perspėjančią rezoliuciją
„Suvažiavimas reiškia didelį susirūpinimą dėl susidariusios politinės situacijos Lietuvoje ir kylančios grėsmės konstitucinei mūsų valstybės santvarkai. Šiandien mes turime prisiimti atsakomybę ir įspėti visuomenę apie didžiausią grėsmę, kuri ateina ne tiek iš Rytų ir tuo labiau ne iš Vakarų. Ji įtakingų politinių jėgų dirbtinai keliama šalies viduje“, – pradedama rezoliucija.
Dokumente tikinama, jog dėl šalyje vyraujančio itin didelio visuomenės supriešinimo kaltos opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio partijos.
Teigiama, kad šių politinių jėgų „labiausiai įtakojamos žiniasklaidos priemonės tapo ne informacijos skleidimo, bet slėpimo, atviros propagandos ir žmonių kiršinimo priemonėmis“.
„Planas akivaizdus – visa valdžia, įskaitant propagandos galias, turi būti vienos grupuotės rankose. Viena politinė jėga, viena tiesa, vienai interesų grupuotei įkinkyta visuomenė. Juk tai – klasikinis valdžios uzurpavimo scenarijus“, – rašoma rezoliucijoje.
„Nemuno aušra“ dalies politikų ir visuomenės kritikos, be kita ko, yra sulaukusi dėl to, jog šios politinės jėgos lyderis Remigijus Žemaitaitis yra teisiamas dėl neapykantos skatinimo ir Holokausto neigimo, jis taip pat yra abejojęs paramos Ukrainai tikslingumu, kritikavęs smarkų gynybos finansavimo didinimą.
Dokumente taip pat užsimenama apie pirmadienį paviešinto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) audito rezultatus. Pasak „aušriečių“, jame „nustatyta daugybė sunkių finansinių pažeidimų“.
VŽ rašė, kad Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, jog dauguma nacionalinio transliuotojo programų pernai buvo pirkta neskelbiamų apklausų būdu, o Vyriausybei pasiūlyta patikslinti LRT turinio įsigijimus reglamentuojantį aprašą, kurį transliuotojas laiko vienu svarbiausių savo veiklos dokumentų.
Rezoliucijoje taip pat kritikuojama ir Energetikos ministerijos politika. Anot „aušriečių“, institucijos postuose palikti „susikompromitavę žmonės“, nevykdoma kontrolė.
Performavus valdančiąją daugumą koalicijos partneriai sutarė atiduoti Energetikos ministeriją „Nemuno aušrai“, tačiau šiai neradus kandidatų, socialdemokratai ir „aušriečiai“ apsimainė Kultūros ir Energetikos ministerijomis.
Šis valdančiųjų sutarimas, kad būtų įvykdytas prezidento Gitano Nausėdos noras Žygimantą Vaičiūną išsaugoti energetikos ministro pareigose, išprovokavo kultūros bendruomenės protestus.
„Ką mes gero dabar galime pasakyti apie šalies gynybą, jeigu vis didinant ir didinat karinį biudžetą, niekaip neįstengiama apsiginti nuo oro balionų? Ir kaip mes ginsimės tankais bei šarvuočiais, jeigu dviejų šarvuočių svorio neatlaikys daugelis mūsų tiltų? Ir ką Lietuvai gali duoti tokia užsienio politika, kuri, vardan skambių lozungų, šalies ūkiui daro nepataisomą žalą?“, – teigiama joje.
R. Žemaitaitis yra sakęs, jog kol kas reikėtų atidėti sausumo divizijos vystymą ir gynybos biudžeto lėšas visų pirma nukreipti pasirengimui priimti Vokietijos brigadą. Be to, jo teigimu, kitąmet valstybės biudžete krašto apsaugai reikėtų skirti ne daugiau nei 5% bendrojo vidaus produkto.
