Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, kurie svarbūs gamintojams ir importuotojams
Tarp svarbiausių pakeitimų – nustatyta pareiga gamintojams ir importuotojams dalyvauti pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje finansiniais įnašais užtikrinant komunaliniame sraute atskirai surinktų pakuočių atliekų tinkamą sutvarkymą. Anksčiau taikytos galimybės pasirinkti mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, o sistemoje nedalyvauti – nelieka.
Gamintojų ir importuotojų pareigos – išvardinti kokios yra pareigos,
Vilma Samulėnienė, VšĮ „Žaliasis taškas“ aplinkosaugos ekspertė, teigia, kad pagal šiuos pasikeitimus mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis sumokėjimas į biudžetą neatleidžia gamintojų ir importuotojų nuo kitų pareigų, numatytų Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatyme.
„Tiekiantys supakuotus gaminius į Lietuvos vidaus rinką gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už vienkartinių pakuočių, tapusių atliekomis sutvarkymą, todėl privalu finansiniais įnašais padengti savivaldybių patiriamas komunaliniame sraute atskirai surenkamų pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Individualus pakuočių atliekų tvarkymas tampa itin sudėtingas, todėl paprasčiausias būdas įgyvendinti teisės aktuose numatytą pareigą – jungtis prie pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų, tokių kaip „Žaliasis taškas“, ir sistemoje dalyvauti kolektyviai. Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos proporcingai užimamai rinkos daliai, tai yra savo narių išleidžiamų pakuočių kiekio daliai, padengia savivaldybių patiriamus kaštus konteinerių infrastruktūros plėtrai bei priežiūrai, rūšiavimo konteineriais surinktų atliekų vežimui, taip pat užtikrina atliekų perrūšiavimą ir tolesnę kelionę į perdirbimo gamyklas“, – sistemą aiškina V. Samulėnienė.
Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatyme bei kituose teisės aktuose gamintojams ir importuotojams taip pat nustatyta pareiga vykdyti švietėjišką veiklą: informuoti visuomenę apie pakuočių atliekų prevencijos svarbą, jų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo galimybes bei netinkamo atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir sveikatai. Anot „Žaliojo taško“ aplinkosaugos ekspertės, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos taip pat vykdo šią pareigą savo nariams.
„Teisės aktai apibrėžia ne tik pareigą vykdyti švietėjišką veiklą, bet ir nustato privalomas išlaidas, susijusias su visuomenės informavimu, todėl pakuočių atliekų tvarkymo organizacijoms tai – viena iš privalomų vykdyti užduočių. „Žaliasis taškas“ ypatingai daug dėmesio skiria šiai veiklos daliai, nes būtent nuo gyventojų sąmoningumo, tinkamo informavimo priklauso, ar pavyks pakuotes, tapusias atliekomis, susigrąžinti per rūšiavimo konteinerius ir vykdyti ambicingus jų perdirbimo tikslus“, – teigia V. Samulėnienė.
Įstatymų pakeitimai užtikrins sąžiningą ir skaidresnį sistemos veikimą
Iki įstatymų pakeitimų gamintojai ir importuotojai galėjo pasirinkti kitokį pakuočių atliekų tvarkymo pareigos vykdymo būdą – susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, bet neprisidėti prie pakuočių atliekų tvarkymo sistemos veikimo. Vis dėlto, anot ekspertės, tai nebuvo sąžiningas būdas kitų sistemoje dalyvaujančių verslų atžvilgiu.
„Mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis mokamas į valstybės biudžetą ir vargu ar padengia kažkurią dalį atliekų tvarkymo sistemos veikimo kaštų. O šį kelią pasirinkdavusių verslų į rinką išleidžiamos vienkartinės pakuotės vis tiek atsirasdavo komunalinėse atliekų tvarkymo sistemose, tik už jų tinkamą sutvarkymą sumokėdavo kiti – pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų nariai. Nuo kitų metų neliks vien tik mokesčio sumokėjimo galimybės, todėl didesnė dalis verslų privalės jungtis prie pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų ir savo įnašais padengs dalį komunalinio srauto pakuočių atliekų tvarkymo“, – teigia ji.
Aplinkosaugos ekspertė taip pat primena, kad išlieka esminė pareiga visoms įmonėms, kurios yra PVM mokėtojos ir išleidžia į Lietuvos rinką supakuotus gaminius, registruotis Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) ir vesti pakuočių apskaitą.
„Labai svarbu, kad visi gamintojai ir importuotojai tinkamai vestų pakuočių apskaitą – nesvarbu, ar išleisti į rinką vos keli kilogramai pakuočių, ar dešimtys tonų, būtina apskaityti ir teikti ataskaitas, nes tik tokiu būdu įmanoma įvertinti ir stebėti tiek pakuočių tiekimo į rinką pokyčius, tiek jų atliekų susidarymo prognozę ir poveikį aplinkai. Skaidrios, patikimos pakuočių apskaitos sistemos svarba taip pat akcentuojama šių metų pradžioje priimtame Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamente, kur įvardinta būtinybė šalyse narėse tokias sistemas diegti ir tobulinti“, – teigia V. Samulėnienė.
Griežtesni reikalavimai plastikinėms, PET ir kombinuotoms pakuotėms
Jau nuo 2025 m. pradžios plastikinėms, PET ir kombinuotoms pakuotėms taikomi griežtesni mokestiniai reikalavimai. Pirmiausia neliko mokesčio lengvatos – anksčiau gamintojai ir importuotojai, įvykdę minimalius šių pakuočių atliekų perdirbimo reikalavimus, buvo atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo. Nuo 2025 m. mokestis taikomas visam neperdirbtos plastikinės, PET ir kombinuotos pakuotės kiekiui. Taip pat nėra taikomos jokios lengvatos neperdirbamoms plastikinėms, PET ir kombinuotoms pakuotėms – šių rūšių pakuočių turėtojai privalo tiek dalyvauti pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje, tiek mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.
„Griežtesnius plastikinių, PET ir kombinuotų pakuočių reikalavimus lėmė taip pat ir ES užmojai: šalys narės nuo 2021 m. privalo sumokėti mokestį už kiekvieną neperdirbtą plastiko pakuočių kilogramą ir jo dydis – 0,8 Eur už kilogramą arba– 800 Eur už toną. Taigi, Lietuvai kainuoja kiekviena neperdirbta plastikinė pakuotė ir tam reikalingą biudžetą planuojama surinkti per mokestį už aplinkos teršimą“, – situaciją komentuoja V. Samulėnienė.
