Auditas: dauguma LRT programų pirkta neskelbiamų apklausų būdu, reikia stiprinti kontrolę
Papildyta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Minėtas pirkimo būdas neįpareigoja įsitikinti, kad programų kaina adekvati, todėl, anot kontrolierių, reikia stiprinti visuomeninio transliuotojo viešųjų pirkimų priežiūrą.
Kaip rašoma audito ataskaitoje, praėjusiais metais 516 iš 578 – arba 89% – programų sukūrimo ir gamybos pirkimų LRT vykdė neskelbiamų apklausų būdu, kreipiantis į konkretų tiekėją.
„Neskelbiamų apklausų atvejais nėra reikalavimo įsitikinti, kad planuojamos lėšos yra adekvačios pirkimo objekto vertei rinkoje, dėl ko neužtikrinamas priimtų sprendimų atsekamumas“, – pažymėjo Valstybės kontrolė.
Jos duomenimis, šių pirkimų vertė siekė 12,74 mln. Eur arba 53% visų pirkimų sumos.
Ji taip pat nustatė, kad Vyriausybės patvirtinto LRT programų pirkimo aprašo laikymosi priežiūra ir metodinė pagalba nepavesta jokiai institucijai, todėl LRT neturi, į ką kreiptis konsultacijų, nevykdoma išorinė programų, jų pirkimų priežiūra.
Valstybės kontrolė skelbia nustačiusi 18 neatitikimų teisės aktų reikalavimams, kai kvalifikacijos reikalavimai viešuosiuose programų pirkimuose dirbtinai ribojo konkurenciją.
Tarp neatitikimų – pasirenkamas pirkimo būdas kreipiantis į konkrečius tiekėjus, nustatytas pirkimo sąlygų neatitinkantis laimėtojas, nepagrįstai po ekspertų vertinimo atmesti pasiūlymai, nekonkretus ekonominio naudingumo vertinimas, pirkimų ataskaitose atskleidžiama ne visa reikalinga informacija.
Pasak kontrolierių, tai rodo poreikį stiprinti pirkimų kontrolę, rizikos bei programų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo vertinimą.
„Neregistruojami mokymų dalyviai, pirkimuose dalyvaujantys asmenys Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nebuvo deklaravę privačių interesų, pirkimų procedūras atliko specialistai, kurių pareiginiuose nuostatuose nenumatyta vykdyti, inicijuoti, organizuoti pirkimus, (...) išmanyti pirkimų teisės aktus“, – akcentavo Valstybės kontrolė.
Valstybės kontrolei pirmadienį paviešinus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) audito rezultatus, premjerė Inga Ruginienė ragina transliuotojo vadovybę kuo greičiau ištaisyti nustatytas spragas.
„LRT auditui nustačius trūkumus, raginu visuomeninio transliuotojo vadovybę juos kuo greičiau išspręsti – tai padės LRT tapti dar artimesnei visuomenei ir užtikrinti dar skaidresnę veiklą“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ teigė ministrė pirmininkė.
Premjerės teigimu, viešieji pirkimai neturi kelti niekam jokių abejonių, o darbuotojams privalo būti suteiktos visos reikiamos socialinės garantijos. Ji tikino apie poreikį LRT daugiau dėmesio skirti socialinėms temoms kalbėjusi ir anksčiau.
„Visuomeninio transliuotojo misija yra užtikrinti tai, kas svarbiausia visuomenei. Tai patvirtina ir rekomendacijos, raginančios didinti programų prieinamumą asmenims su negalia, – sako I. Ruginienė. –Nors Valstybės kontrolė šiuo metu nustatė spragų, neabejoju, kad jas ištaisęs LRT dar geriau atspindės savo visuomeninę misiją“.
LRT žada spręsti nustatytas problemas
Po Valstybės kontrolės audito LRT skelbia konkrečių veiksmų planą: transliuos daugiau nemokamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos, atnaujins darbuotojų atrankos principus, peržiūrės autorines sutartis, sustiprins laidų prieinamumą žmonėms su negalia, tobulins pirkimų vidaus kontrolę ir procedūras.
LRT žada mažinti neskelbiamos apklausos būdu vykdomų viešųjų pirkimų ir tikisi dalyvauti Vyriausybei pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas tikslinant programų įsigijimo aprašą.
„LRT mažins neskelbiamų apklausų apimtį ten, kur tai įmanoma, ir stiprins pirkimų vidaus kontrolę. Bus atnaujintos pirkimų ir sutarčių vykdymo kontrolės procedūros, mokymų ir testavimo tvarka, formos ir registrai, pirkimų taisyklės ir pareigybių aprašymai“, – teigiama visuomeninio transliuotojo pirmadienį išplatintame pranešime.
Tam žadama įdarbinti daugiau viešųjų pirkimų specialistų, koreguoti programų pirkimų aprašą.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad Valstybės kontrolės audito rekomendacijoms įgyvendinti reikės įdarbinti ne vieną specialistą.
„Mums teks įdarbinti tikrai ne vieną specialistą šioms rekomendacijoms įgyvendinti ir tai nebus turinio kūrėjai. Tai mane asmeniškai šiek tiek liūdina“, – neeiliniame Seimo audito komiteto posėdyje pirmadienį kalbėjo visuomeninio transliuotojo vadovė.
Žurnalistams po posėdžio ji komentavo, kad reikės „bent keleto“ papildomų darbuotojų.
„Tai nėra kūrybiniai darbuotojai, bet tai yra žmonės, kurie bus susiję su administravimu, su viešaisiais pirkimais, galbūt su darbuotojų atrankomis, tokio pobūdžio specialistai, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė. – Nepaisant to, kad išvados yra naudingos ir mes turime įgyvendinti rekomendacijas, vis tiktai negalima nuneigti, kad tai veda didesnės biurokratizacijos link“.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas taip pat žada įgyvendinti rekomendacijas.
VERSLO TRIBŪNA
Penkiolika metų praleistų darykloje, patirtys trijose šalyse, šimtai tūkstančių litrų pagaminto alaus – tokia yra Utenos alaus daryklos vadovės Dalios Jočytės darbo kasdienybė. Ji ne tik vadovauja didžiausiai gėrimų gamyklai Lietuvoje, bet ir save iki šiol vadina aludare. Gamyba, jos akimis, visų pirma yra amatas, kuriame svarbus ir rezultatas, ir požiūris.
Šiuolaikinio žmogaus kasdienybė – nuolatinis bėgimas tarp užduočių, terminų ir susitikimų. Laikas tapo tokiu deficitu, kad net ir poilsis dažnai planuojamas taip pat kruopščiai, kaip dienos darbai. Tokiomis aplinkybėmis vis rečiau pavyksta stabtelti ir tiesiog pasimėgauti gyvenimu. „Mylios“, atvėrę duris verslo centre „Hero“, siūlo būtent tai.
Europiečiai nepaiso ekonominės įtampos ir optimistiškai planuoja kalėdines išlaidas – daugiau nei pusė (54 proc.) ketina apsipirkti dar prieš Juodąjį penktadienį, rodo verslo konsultacijų bendrovės „McKinsey“ apklausa. Šventinis pikas kasmet prasideda vis anksčiau, todėl internetu prekiaujančioms ar nuotoliu klientus aptarnaujančioms įmonėms svarbu nepraleisti šio šanso. Aurimas Žlibinas, „Telia“ verslo klientų vadovas, įspėja: kartą neprisiskambinę, klientai pasirinks konkurentą.
2025 m. spalio 23 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai, kartu atnaujindama ir sugriežtindama priemones Baltarusijai. Papildomi ribojimai išsiskiria mastu ir kryptingumu – jų priemonės apima energetikos, transporto, finansų ir technologijų sektorius, tiesiogiai paveikdamos tiek Europos, tiek Lietuvos verslo aplinką.
„Rekomendacijos, ypač tarybos atžvilgiu, bus įgyvendintos ir jos jau bus įtrauktos į 2026 metų LRT tarybos veiklos planą“, – veiklos vertinimo rezultatams pristatyti skirtame neeiliniame Seimo Audito komiteto posėdyje kalbėjo jis.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija reikalauja aukščiausio efektyvumo ir skaidrumo valdant valstybės biudžeto lėšas.
„Auditas atskleidė sritis, kuriose LRT veikla turi būti pagerinta – nuo socialinių garantijų iki pirkimų praktikos. Tikime, kad audito rezultatai bus panaudoti kaip pozityvus postūmis būtinoms permainoms įgyvendinti ir sustiprinti LRT, atliepiant visuomenės interesą – gauti patikimą ir nepriklausomą informaciją“, – cituojama I. Segalovičienė.
LRT vadovė akcentavo, kad Valstybės kontrolės atliktas auditas iš esmės parodė transliuotoją veikiant skaidriai ir efektyviai. Audito metu darbuotojai atsakė į beveik 1.300 kontrolierių klausimų ir tai, kaip pažymėjo direktorė, buvo įtemptas laikas.
„Reikia suprasti, kad „Černobylio“ serialo, Eurolygos rungtynių ir filmų mes negalime įsigyti tokiu pačiu būdu kaip pieštukų. Ir atkreipiant dėmesį į tas neskelbiamas apklausas, reikėtų akcentuoti, kad LRT jokių teisės aktų nepažeidė“, – kalbėjo LRT vadovė.
Ji nurodė, kad pagal Vyriausybės patvirtintą LRT programų pirkimo aprašą transliuotojas turinį gali įsigyti programų pirkimo, neskelbiamų ir skelbiamų apklausų būdais.
„Absoliučiai visos sezoninės TV laidos yra perkamos atvirų ir viešų konkursų būdu, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. – Turėsime ir kitokių, labiau procedūrinių pokyčių pirkimuose, stiprinančių vidaus kontrolę. Reikėtų suprasti, kad šis nutarimas pats savo esme yra būdas liberalesniu būdu įsigyti turinį tokioms organizacijoms kaip LRT, ir iš tiesų LRT, ko gero, yra (...) bene vienintelė, kuri šiuo nutarimu naudojasi“.
Trūksta apibrėžtumo dėl pareigybių ir autorinių sutarčių
Anot Valstybės kontrolės, trūksta apibrėžtumo, kada LRT steigia pareigybę, o kada sudaro autorinę ar paslaugų sutartį.
2021–2024-aisiais kasmet buvo pasirašoma nuo 1.027 iki 1.638 autorinių sutarčių, kurių 11,8%–17,3% sudaroma su etatiniais darbuotojais, ir 126–329 paslaugų sutarčių su fiziniais asmenimis, kurių 1% sudaroma su etatiniais darbuotojais.
Valstybės kontrolė nustatė, kad penkiuose iš 44 vertintų atvejų autorinėmis sutartimis pavesti darbai numatyti darbuotojų pareigybių aprašymuose, o ilgalaikės autorinės (30 iš 44 atvejų) arba paslaugų (24 iš 26 atvejų) sutartys pasirašomos su tais pačiais fiziniais asmenimis.
„Siekiant užtikrinti darbuotojų socialines garantijas, reikėtų įsivertinti, koks yra realus pareigybių poreikis“, – pažymėjo kontrolieriai.
Pasak I. Segalovičienės, tokia sutarčių praktika palankesnė darbdaviui nei darbuotojui, nes įstaiga sutaupo žmogui prarandant galimybę turėti visas socialines garantijas, kaip kasmetinės atostogos ar nedarbo draudimas.
„Galiausiai – neužtikrinamas stabilumas. LRT turėtų tam skirti didelį dėmesį. Siekiant užtikrinti, kad autorinės ir paslaugų sutartys nebūtų sudaromos, kai savo esme tai yra darbo santykiai, įsivertinti augantį šių sutarčių skaičių bei pagal tai nustatyti realų darbuotojų poreikį ir pakeisti esamą praktiką. Efektyvumas negali būti pasiektas socialinio teisingumo sąskaita“, – sako valstybės kontrolierė.
Anot LRT, autorinės sutartys yra „neišvengiama žiniasklaidos veiklos dalis“, o praėjusiais metais jų skaičius išaugo dėl trejų rinkimų, sporto ir šimtmečio Dainų šventės transliacijų.
„Tokios specialiosios transliacijos visuomet sukuria papildomą laikiną įvairių kūrybinių žmonių poreikį. (...) Tokio tipo autorinės sutartys ir toliau bus pasirašomos, tačiau LRT sutinka su Valstybės kontrole, kad autorinės sutartys neturėtų būti taikomos darbo santykiams įforminti. Ši problema LRT buvo itin aštri anksčiau, tačiau per pastaruosius metus ji beveik išspręsta“, – nurodė LRT.
Valstybės kontrolė taip pat ragina LRT darbuotojų ir Tarybos narių darbo apmokėjimo principus nustatyti įstatymu, išsaugant nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą.
Pasak audito, 2021–2024 metais pagal išimtį, leidžiančią nerengti darbuotojo atrankos, buvo priimta 113 arba 38% nuolatinių LRT darbuotojų.
Be to, visuomeninis transliuotojas skatinamas didinti programų prieinamumą neįgaliesiems. Pasak kontrolierių, programų su lietuviškais subtitrais trukmė turi sudaryti ne mažiau kaip 50% mėnesio transliavimo laiko, kai LRT pernai sudarė 13,70%.
Pasak LRT, per metus iš viso parengiama per 1.000 valandų eterio su subtitrais ir vertimu į gestų kalbą, o portale LRT.lt prieinama per 7.000 valandų subtitruotos medžiagos.
„Įvertinusi Valstybės kontrolės rekomendacijas, LRT mato prasmę dar sparčiau auginti pritaikyto turinio kiekį ir ketina dvigubinti LRT viduje subtitruojamos medžiagos kiekį“, – rašoma nacionalinio transliuotojo pranešime.
Auditas, be kita ko, parodė, kad LRT kuriamas turinys 2021–2024 metais vidutiniškai sudarė apie 40% viso turinio. 26% sudarė kartu su prodiusavimo kompanijomis ir nepriklausomais kūrėjais sukurtos laidos ir 34% – užsienio produkcija.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad LRT taryba audituojamu laikotarpiu neįvykdė reikalavimo atlikti metinį veiklos įsivertinimą, kuris turi būti rengiamas ne rečiau kaip kas ketverius metus.
„Todėl nebuvo galimybės identifikuoti silpnąsias ir stipriąsias Tarybos veiklos sritis“, – pažymėjo kontrolieriai.
Jie ragina ir didinti nepriklausomų narių dalyvavimą LRT tarybos komitetuose, taip stiprinant sprendimų kokybę. Šiuo metu dviejuose iš trijų Tarybos komitetų nepriklausomi nariai sudaro 40% komitetų sudėties.
Siūlymai Vyriausybei, ministerijai, transliuotojui
Valstybės kontrolė siūlo Ministrų kabinetui patikslinti jo priimtą aprašą dėl pirkimo būdo pasirinkimo, neskelbiamomis apklausomis perkamų objektų vertės įvertinimo, galimybės programas pirkti kreipiantis į konkretų tiekėją.
Taip pat siūloma nustatyti, kas tvirtina LRT strateginį veiklos planą, sudaryti sutartį dėl patikėjimo teise valdomo turto, įtvirtinti, kas turi vykdyti pirkimų aprašo nuostatų priežiūrą ir teikti visuomeniniam transliuotojui metodinę pagalbą.
Kultūros ministerijai siūloma įstatyme įtvirtinti pagrindinius darbuotojų ir LRT tarybos narių, tarp jų – nepriklausomų, atlyginimo nustatymo principus.
LRT administracijai Valstybės kontrolė, be kita ko, siūlo įsivertinti autorinių bei kitų sutarčių objektus, išanalizuoti darbo santykių požymius ir etatų poreikį, numatyti darbuotojų atrankos dokumentavimą.
Siūloma ir nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų neatlygintinai skleidžiama daugiau informacijos socialine tema, įvesti turinio pritaikymo neįgaliesiems grafiką, susietą su įstatymo tikslais.
Audito duomenimis, nuo 2023-iųjų neatlygintinai skleidžiami pranešimai televizijoje ir radijuje sudarė iki 50% laiko. Už užmokestį ar mainais skleidžiama informacija televizijoje sudarė 55%–59%, radijuje – 60%–61% eterio laiko.
Tuo metu LRT taryba raginama patikslinti narių santykį komitetuose, kad nepriklausomų būtų daugiau, pasitvirtinti kompetencijų sąrašą su kvalifikacijos tobulinimu, Pirkimų ir investicijų politikos komitetui numatyti periodiško pirkimų vertinimo kriterijus.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad LRT finansiniai ištekliai planuoti tinkamai, išlaidų didėjimo priežastys buvo pagrįstos.
2021-aisiais gautos pajamos sąnaudas viršijo 1,3 mln. Eur, 2022 metais – 1,7 mln. Eur, 2023 ir 2024 metais – 1,4 mln. Eur. Audito duomenimis, dalis LRT komercinės ūkinės veiklos pajamų nepanaudojamos, todėl jų likutis išaugo nuo 2,5 mln. Eur iki 4,8 mln. Eur.
Kaip rašė BNS, visuomeninio transliuotojo auditą Valstybės kontrolei atlikti šių metų balandį pavedė Seimas. Įprastai Valstybės kontrolė pati nusprendžia, kokius auditus atlikti, tačiau jos darbotvarkė gali būti papildoma ir parlamentarų nutarimu.
Šie valstybinius kontrolierius įpareigojo vertinti, kaip LRT veikloje 2021–2024 metais buvo laikomasi skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo ir kitų principų.
Tačiau dalis žiniasklaidos bendruomenės nerimavo, kad toks politikų inicijuojamas auditas, kaip ir prezidentą Gitaną Nausėdą 2019-ųjų kampanijoje konsultavusio politologo Mindaugo Jurkyno skyrimas LRT tarybos pirmininku, gali politizuoti transliuotoją.
BNS skelbė, kad šiemet visuomeninio transliuotojo biudžetas sudarys 79,6 mln. Eur, 2026 metais turėtų siekti beveik 88,2 mln. Eur, 2027 metais – beveik 98,1 mln. Eur.
