„GAMTOS ATEITIES“ vadovas apie išbandymų kupinus metus ir laukiančius pokyčius 2026 m.

Šioje griežtėjančioje teisinėje ir organizacinėje aplinkoje gamintojų ir importuotojų asociacijai „Gamtos ateitis“ pavyko ne tik įvykdyti, bet ir reikšmingai viršyti kai kuriuos privalomus perdirbimo reikalavimus. Vis tik už gerų perdirbimo rodiklių slypi tam tikros rūšiavimo sistemos spragos, nuolat vykstantys teisės aktų pakeitimai ir ne visada tinkami gyventojų įpročiai. Apie visa tai kalbamės su „Gamtos ateities“ vadovu Karoliu Šiaudkuliu.

Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis pakuočių tvarkymo duomenų fiksuojama iki lapkričio pabaigos, jau galima kalbėti apie šių metų rezultatus. Kaip „GAMTOS ATEITIS“ vertina 2025-uosius? Kokie buvo reikšmingiausi momentai?

Pagrindinis šių metų iššūkis ir kartu kertinis momentas buvo prisitaikymas prie pasikeitusio teisinio reguliavimo. Nuo šių metų pradžios įsigaliojus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimams, gamintojai bei importuotojai atleidžiami nuo taršos mokesčio tik už tą pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo perdirbtas, o už kiekvieną neperdirbtą toną reikia susimokėti. Anksčiau užtekdavo pasiekti nustatytus perdirbimo rodiklius.

Atsižvelgę į šiuos pokyčius, metų pradžioje sau išsikėlėme tikslą ne tik įvykdyti privalomą 65 proc. plastiko pakuočių perdirbimo užduotį, bet pasiekti 90 proc. Šis planas buvo vertinamas kaip labai ambicingas, tačiau galutinis rezultatas daugelį nustebino, nes faktiškai pavyko sutvarkyti arti 100 proc. visų mūsų klientų į rinką išleistų plastiko pakuočių. Tai leido gamintojams ir importuotojams išvengti tūkstantinių taršos mokesčių ir realiai prisidėti prie žiedinės ekonomikos tikslų.

Tikrai geri rezultatai pasiekti ir kitose pakuočių kategorijose. PET pakuočių perdirbimo užduotis buvo 65 proc., o ją įvykdėme 90 proc. Kombinuotų pakuočių – 35 proc., o mūsų rezultatas – 55 proc. Juodojo metalo užduotis šiemet padidėjo nuo 45 iki 75 proc., tačiau šį reikalavimą taip pat  sėkmingai įgyvendinome. Stiklo pakuotėms taikyta 70 proc., o popieriaus pakuotėms – 83 proc. užduotis – šiuos rodiklius taip pat sėkmingai pasiekėme.

Šie metai pareikalavo daug darbo prisitaikant prie įvykusių pokyčių, bet rezultatai rodo, kad ėjome teisingu keliu, todėl juos tikrai vertinu kaip sėkmingus.

Kokie konkretūs sprendimai ar priemonės šiemet padėjo pasiekti tai, kad plastiko perdirbimo rodikliai taip reikšmingai viršijo nustatytas užduotis?

Viena svarbiausių priežasčių, leidusių pasiekti aukštą plastiko perdirbimo rodiklį, buvo bendradarbiavimas su patikimais partneriais. Dirbame tik su tais atliekų tvarkytojais ir perdirbėjais, kurie gali užtikrinti skaidrų, realiais duomenimis pagrįstą pakuočių sutvarkymą. Bendradarbiaujame su ilgametę patirtį turinčiais partneriais, tokiais kaip „Ekobazė“, „Ecoservice“ ir kiti. Jie užtikrino ne tik faktinį plastiko atliekų perdirbimą, bet ir visą būtinos dokumentacijos srautą – nuo surinkimo iki įrodymų, kad atliekos iš tiesų buvo perdirbtos.

Taip pat labai svarbus vaidmuo teko kryptingam darbui su duomenimis. Visa apskaita apie atliekų tvarkymą yra vedama tiesiogiai per GPAIS sistemą. Tai užtikrina, kad duomenys būtų tikslūs, nuosekliai valdomi ir visada atviri patikrai. Be patikimos apskaitos neįmanoma nei planuoti, nei prisiimti atsakomybės už rezultatus, todėl šiam aspektui skiriame itin daug dėmesio.

Taip pat taikėme vidinės kontrolės mechanizmus, kurie leido stebėti pakuočių srautus realiu laiku. Tai reiškė, kad ne laukėme metų pabaigos, o nuolat peržiūrėjome progresą, koregavome planus, kai to reikėjo.

Kokias pagrindines pakuočių rūšiavimo ir tvarkymo problemas šiandien matote Lietuvoje?

Šiandien viena pagrindinių problemų yra ta, kad daugelis žmonių vis dar nežino, kas iš tikrųjų turėtų patekti į rūšiavimo konteinerius. Į plastiko ar metalo konteinerius dažnai metamos ne pakuotės, o įvairūs plastikiniai ar metaliniai daiktai, gaminiai  – nuo žaislų ir plastikinių dubenėlių iki senų keptuvių ar plastiko vamzdžių. Nors medžiaga ta pati, šie daiktai nėra laikomi pakuotėmis ir neturi būti rūšiuojami kartu su jomis.

Dar viena problema yra ta, kad rūšiavimo konteinerių sistema vis dar nėra vienoda visoje Lietuvoje. Skirtingos savivaldybės taiko skirtingą ženklinimą ir taisykles. Dėl to gyventojams kyla sumaištis, o klaidos – neišvengiamos. Mums, kaip gamintojų ir importuotojų organizacijai, svarbu, kad į pakuočių konteinerius patektų tik tos atliekos, už kurių tvarkymą moka gamintojai ir importuotojai. Kitu atveju sistema tampa neefektyvi.

Reikia pripažinti, kad tam tikra dalis problemų kyla ne tik dėl nežinojimo, bet ir dėl sąmoningo piktnaudžiavimo. Kadangi pakuočių konteinerių aptarnavimas gyventojams nieko nekainuoja, kai kurie žmonės sąmoningai primeta į juos ir mišrių atliekų. Tokiu būdu bandoma sumažinti savo sąskaitą už komunalinių atliekų tvarkymą. Tokie veiksmai ne tik kenkia perdirbimo procesams, bet ir didina visos sistemos sąnaudas. O didesnės sąnaudos reiškia didesnes išlaidas gamintojams ir importuotojams, kurie galiausiai jas įskaičiuoja į produktų kainą. Taigi už netinkamą kai kurių gyventojų  rūšiavimą sumoka vartotojai – tai atsispindi prekių kainose.

Kokie svarbiausi teisiniai pokyčiai pakuočių atliekų rūšiavime laukia nuo 2026 metų?

Nuo kitų metų gamintojų ir importuotojų laukia svarbūs pokyčiai, nes įsigalios nauji reikalavimai dėl pakuočių atliekų tvarkymo. Pirmiausia, visi, kurie pakuotes išleidžia į rinką, privalės jungtis prie gamintojų ir importuotojų organizacijų. Anksčiau buvo galima paprasčiausiai sumokėti taršos mokestį už neperdirbtą kiekį, tačiau nuo kitų metų šios galimybės nebelieka.

Iki šiol tokio aiškaus atskyrimo tarp kolektyvinio ir savarankiško atliekų tvarkymo nebuvo, todėl šis pokytis padės sumažinti piktnaudžiavimo riziką ir užtikrins vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams.

Dar viena svarbi naujovė laukia nuo kitų metų rudens – įsigalios ES direktyvoje numatytas draudimas pakuotes žymėti klaidinančiais teiginiais ar grafiniais simboliais, jei jie nėra pagrįsti. Pavyzdžiui, gamintojai nebegalės naudoti abstrakčių užrašų, kaip „draugiška aplinkai“ ar „100 % perdirbama“, jei tam nėra aiškių, patikrintų kriterijų. Taip bus kovojama su žaliuoju manipuliavimu (angl. greenwashing) ir vartotojai apsaugomi nuo klaidinančios informacijos.

Į ką ketinate sutelkti dėmesį kitais metais? Kokie bus svarbiausi „GAMTOS ATEITIES“ tikslai?

Šiais metais įrodėme, kad net ir labai ambicingi tikslai yra įgyvendinami, todėl aukštus tikslus keliame ir ateinantiems metams. Žinoma, kiekvieni metai atneša naujų iššūkių – rinka kinta, gali keistis ir nacionaliniai teisės aktai, tačiau turime stiprius partnerius, skaidrią sistemą ir aiškią kryptį. Todėl ir toliau sieksime efektyviai padėti savo klientams vykdyti visus įsipareigojimus bei prisidėti prie efektyvios pakuočių tvarkymo sistemos Lietuvoje.

Dar vienas iš mūsų prioritetų – užterštumo mažinimas rūšiavimo konteineriuose. Užterštumas reiškia, kad pakuočių konteineriuose vis dar randama mišriam srautui priskirtų atliekų, kurios negali būti laikomos pakuote. Šiuo metu kai kuriose savivaldybėse užterštumas siekia net iki 50 procentų. Mūsų tikslas per artimiausius dvejus-trejus metus šį rodiklį sumažinti bent iki 20 procentų. Lietuvos visuomenė jau rūšiuoja, gyventojų apklausos rodo, kad visada arba beveik visada rūšiuoja apie 80 proc. gyventojų. Pats metas išmokti tą daryti tinkamai ir kokybiškai. Tam labai svarbu sukurti vienodas rūšiavimo taisykles visose Lietuvos savivaldybėse, tuomet ir švietimo iniciatyvos būtų prasmingesnės ir efektyvesnės.