Tiekėjų tvarumo standartai: ko šiandien tikisi verslas

Didieji rinkos lyderiai jau supranta, kad tvarumą reikėtų vertinti ne kaip prievolę, o kaip galimybę įgyti konkurencinio pranašumo. Pavyzdžiui, finansinių paslaugų korporacijos „Morgan Stanley“ tyrimo „Sustainable Signals: Corporates 2025“ duomenimis, devynios iš dešimties įmonių tvarumą jau dabar laiko galimybe kurti pridėtinę vertę ir mano, kad tvarus verslas gali tikėtis didesnio pelningumo bei pajamų augimo.

Tvarumo ekspertai pabrėžia, kad norint sustiprinti įmonės tvarumo profilį, reikia atsižvelgti ne tik į tiesioginę veiklą, bet ir į visą tiekimo grandinę. K. Semionovaitė pasakoja, kad Lietuvoje didžiosios įmonės, kurioms jau galioja arba netrukus įsigalios tvarumo informacijos atskleidimo reikalavimai, taip pat vis aktyviau vertina tiekėjų tvarumo praktiką.

„Tai patvirtina tiek mūsų verslo klientų patirtis, tiek „Swedbank“ praktika dirbant su tiekėjais. Pavyzdžiui, ieškodami biuro įrangos ar baldų tiekėjų, jau ankstyvuose pirkimų etapuose vertiname tiekėjo tvarumo profilį ir produkcijos poveikį aplinkai“, – teigia pašnekovė.

Anot jos, „Swedbank“ taip pat taiko „pažink savo tiekėją“ principus, kurie apima ne tik finansinius rodiklius, bet ir darbuotojų gerovę, poveikį aplinkai, skaidrumą ir verslo etiką. Be to, bankas analizuoja, su kokiais partneriais tiekėjas bendradarbiauja savo vertės grandinėje.

„Tokią praktiką taiko ir kiti didieji verslai Europoje. Tiekėjai iš esmės tampa įmonės tąsa, todėl jų poveikis aplinkai daro įtaką ir perkančiųjų įmonių reputacijai“, – sąsają akcentuoja K. Semionovaitė. 

Reikia išteklių ir motyvacijos

Bendrovės „Deloitte“ 2023 m. atlikta apklausa rodo, kad verslas nebeabejoja, jog tvari tiekimo grandinė suteikia strateginio pranašumo – taip, pasak apklausos, mano 94 proc. įmonių.

Be to, pasak „Deloitte“, net 77 proc. įmonių pokyčių ėmėsi atsižvelgdamos į klientų ir partnerių pageidavimus bei rinkos tendencijas, kurios aiškiai rodo, kad strateginis tvarumo svoris tik auga.

Įvertinti potencialaus tiekėjo tvarumą paprasčiausia, kai galima peržvelgti įmonės tvarumo ataskaitą. Vis dėlto, tvarumo duomenis Lietuvoje skelbia dar nedidelė dalis verslų – daugeliu atvejų tą daro tik didelės įmonės, kurios turi atskaitomybės prievolę. K. Semionovaitė sako, kad situaciją lemia keletas priežasčių. Pirma, tvarumo ataskaitų rengimo reikalavimai yra sudėtingi, įmonėms reikia specifinių žinių, kurių mažesni verslai neretai neturi, o norint pasinaudoti išorės konsultantų paslaugomis reikia papildomų finansinių resursų. Antra, verslui svarbus investicijų atsiperkamumas: jeigu įmonė nemato finansinės naudos, motyvacija rinkti duomenis mažėja.

„Visgi, turėti informacijos apie savo poveikį aplinkai, darbuotojams ir visuomenei bei apie verslo etiką ir skaidrumą yra naudinga: tai padeda valdyti rizikas, atveria naujų verslo galimybių, gerina reputaciją ir finansavimo prieinamumą. Tvarumo duomenų poreikis vis dažniau kyla ir B2B santykiuose – norint tapti kitų įmonių tiekėju“, – naudas įvardija pašnekovė.

Be to, duomenys yra būtini, norint išvengti vadinamojo žaliojo smegenų plovimo (angl. „greenwashing“), kai įmonės pernelyg laisvai interpretuoja ir naudoja tokias sąvokas kaip „ekologiškas“, „tvarus“, „draugiškas aplinkai“ ar „sąžiningai pagamintas“.

„Jei tokie teiginiai nėra pagrįsti patikimais duomenimis, kyla rizika, kad įmonė klaidingai komunikuos apie savo veiklą ir patirs reputacinės žalos ar net bus nubausta. Norint išvengti greenwashing apraiškų, kiekvieną teiginį svarbu pagrįsti faktais“, – pataria K. Semionovaitė.

Šioje srityje stiprėja ir teisiniai reikalavimai. Neseniai buvo patvirtintos Civilinio kodekso ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojus nuo klaidinančių reklaminių teiginių apie produktų tvarumą. Pataisose teigiama, kad tokie ekologiškumą nurodantys teiginiai kaip „nekenkiantis aplinkai“, „tausojantis aplinką“, „žalias“, „palankus gamtai“, jų nepagrindus, bus laikomi vartotojų klaidinimu. 

Kodėl svarbu bankams

Praktiką, kai tvarumo vertinimai yra integruojami į finansavimo procesus, jau dabar taiko bankai. „Iš tvarumo kylančios rizikos gali paveikti įmonių pinigų srautus ar turto vertę, todėl taršesni sektoriai – gamyba, energetika, logistika, žemės ūkis, nekilnojamasis turtas – dažniau sulaukia prašymo pateikti papildomų duomenų dėl poveikio aplinkai“, – pasakoja K. Semionovaitė.

Pasak jos, su šių sektorių klientais bankas aptaria tokias svarbias temas kaip CO2 emisijų pėdsakas, iškastinio kuro naudojimas, energinis turto efektyvumas. Paslaugų sektoriuje labiau akcentuojama darbuotojų gerovė, darbo sąlygos, verslo etika ir skaidrumas.  

Didelėms ir vidutinėms įmonėms, veikiančioms taršesniuose sektoriuose, ji rekomenduoja turėti duomenų apie CO2 emisijas, valdomo nekilnojamojo turto energinį efektyvumą ir kitus veiklai aktualius rodiklius. Jei įmonė dar nerenka ŠESD emisijų duomenų, galima naudoti specialiai Lietuvos verslams sukurtą, viešai prieinamą nemokamą emisijų skaičiuoklę Lietuvos bankų asociacijos svetainėje.

„Jei bankas nustato finansiškai reikšmingų tvarumo rizikų, bus vertinama, kaip įmonė jas valdo, kokią strategiją taiko ir kokius veiksmus planuoja, siekdama mažinti poveikį aplinkai ir mažinti rizikas“, – sako pašnekovė. 

Padeda pagrįsti ir komunikuoti

Verslams, kurie norėtų rinkai aiškiai ir pagrįstai pristatyti savo tvarumo veiklas, naudingu įrankiu gali tapti Tvarumo indeksas. Šis „Verslo žinių“ ir „Swedbank“ pristatytas įrankis įmonėms padeda įsivertinti veiklą per tvarumo prizmę. Įmonėms siūloma užpildyti anketą, kurią sudaro 32 aplinkosaugos, socialinės ir verslo valdysenos (ESG) sričių klausimai, pateikiami su atsakymų variantais. Bendras indekso balas suskaičiuojamas įvertinus įmonės išsikeltus tikslus, veiklas ir rezultatus, o taip pat atsižvelgiant į įmonės dydį ir veiklos sritį. Tvarumo įvertis rodomas portale rekvizitai.lt, greta finansinių rodiklių.

Pasak K. Semionovaitės, Tvarumo indeksas padeda struktūruotai surinkti įmonės tvarumo paveikslą į vieną vietą.

„Indekso struktūra atspindi pagrindines temas: socialinė atsakomybė, darbuotojų gerovė, etika ir skaidrumas, poveikis aplinkai. Įmonėms, kurios neturi tvarumo ataskaitų, Tvarumo indeksas suteikia galimybę aiškiai suformuoti savo tvarumo paveikslą ir viešai parodyti klientams, partneriams, tiekėjams ar potencialiems darbuotojams, kad ši sritis joms yra svarbi“, – teigia K. Semionovaitė.