„InoMokymai“ kviečia MVĮ darbuotojus prisijaukinti inovacijas ir didinti konkurencingumą
„Užsienio partneriams Lietuvą pristatome kaip šalį, kuri per pastaruosius du dešimtmečius Europoje turėjo sparčiausią augimą ir daugiausiai didino BVP. Džiaugiantis šiais rezultatais svarbu nepamiršti, kad savo ūkio struktūroje turime ir tam tikrų stabdžių, kurie trukdo nuosekliai ir kryptingai augti toliau. Turime neužmigti ant laurų, kaip tai nutiko kai kurioms kitoms ekonomikoms, ir užstrigti vidutinių pajamų spąstuose“, – teigia P. Reut.
Būkime ne pigūs, o inovatyvūs
Pasako jos, todėl, atlikdami analizę prieš rengiant 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą, specialistai ypač atkreipė dėmesį į tam tikrus ekosistemos trūkumus, kuriuos dabar galima identifikuoti ir sutelkti finansinį resursą, kad tai būtų taisoma, kuriamos paskatos jiems šalinti.
„Pagrindiniai dalykai, kuriuos savo strategijoje įvardina ir Inovacijų agentūra – Lietuvos įmonės, palyginti su Europos, per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat per mažai eksportuojame aukštųjų technologijų produktų. Vadinasi, turime daugiau jų kurti, – kalba laikinai pareigas einanti Inovacijų agentūros direktorė. – Ir trečia – mūsų produktyvumas, kaip efektyviai įmonėje atliekame kasdienius darbus. Čia matomas didelis atotrūkis nuo ES vidurkio.“
P. Reut teigia, kad reikia siekti ekonomikos transformacijos, įmonėse pereti nuo žemų technologijų produktų, žaliavų prekybos prie aukštos pridėtinės vertės gamybos ir sudėtingų produktų. Tai strateginis Lietuvos tikslas – aukštųjų technologijų verslų kūrimas, kaip lazerių, biotechnologijų, informacinių technologijų sprendimai ir pan. Šie pasiekimai šaliai leidžia būti konkurencinga užsienio rinkose, o ne dėl to, kad parduodame pigiau. Be to, atkreipia dėmesį P. Reut, atlyginimai Lietuvoje jau gana aukšti ir tai gerai, nes ne atlyginimų dydžiu reikia konkuruoti.
„Turime būti ne pigūs, o išmanūs, protingi, inovatyvus, kad galėtume toliau konkuruoti pasaulyje, nes eksportas – svarbus ir didelis Lietuvos variklis. Juk mes – eksporto valstybė, vadinasi, turime nuolatos galvoti ir veikti, kad išlaikytume savo konkurencingumą pasaulyje“, – mano laikinai pareigas einanti Inovacijų agentūros direktorė.
Lietuvos verslo konkurencingumo partneris
P. Reut teigia, kad Inovacijų agentūra yra Lietuvos verslo konkurencingumo partneris: „Mes tai nuolat akcentuojame.“
„Mūsų veikla labai plati: skatiname kurtis inovatyvius verslus, pavyzdžiui, fasilituodami startuolių ekosistemą – palengviname jų augimą ar procesą, kad jie pradėtų veikti sklandžiau ir efektyviau, kurdami specializuotus ir tarptautinius akseleratorius. Tai darome nuo verslo idėjos, kad ji būtų aukštos pridėtinės vertės, iki įmonių išėjimo į tarptautines rinkas, padėdami atrasti ir plėsti eksporto rinkas. Taip auginame ne tik įmonių rinkas bei padedame jose išsilaikyti, bet ir didiname įmonių konkurencingumą, veiklos stabilumą, padedame diversifikuoti rizikas, – aiškina laikinai pareigas einanti Inovacijų agentūros direktorė. – Todėl galima tvirtinti, kad Inovacijų agentūra yra „vienas langelis“ verslui skirtingose jo vystymosi stadijose. Tam turime sukaupę didelį paslaugų krepšelį, priklausomai nuo to, kokioje stadijoje ir brandoje yra pats verslas, su kokiomis problemomis jis susiduria ir ką siekia spręsti.“
Anot jos, ieškantiems finansavimo inovacijoms kurti Inovacijų agentūra gali pasiūlyti administruojamus ES struktūrinius fondus – priemones „InoStartas“, „InoBranda“, „InoPažanga“ , kai agentūra investuoja į įmones inovacijoms jose kurti. Ieškantiems tarptautinių partnerių Inovacijų agentūra organizuoja įvairias verslo misijas, pažangiausius Lietuvos sektorius nacionaliniais stendais pristato tarptautinėse parodose ir padeda atrasti partnerius, kurie sudaro galimybes patekti į pageidaujamas rinkas, tarptautinės vertės grandines.
„Inovacijų agentūros veikla kompleksinė. Pavyzdžiui, pernai turėjome daugiau nei 10.000 klientų – Lietuvos įmonių ir fizinių asmenų. Tai demonstruoja, kad verslas ieško galimybių, ką rodo ir šalies ekonominis augimas“, – tikina P. Reut.
Pasak jos, net krizės, pvz., COVID ar karas Ukrainoje, pademonstravo, kad šalies verslas gali dar labiau mobilizuotis ir ne tik „išlipti iš duobės“, bet ir ūgtelėti.
Konkurencingumą auginome moderniais įrengimais, dabar – žiniomis
Atlikta minėta Lietuvos konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė parodė, kad per pastaruosius metus įmonės gerokai modernizavo savo įrangą ir technologijas. Tai darė ir pasinaudodamos įvairiomis Inovacijų agentūros programomis, jų teikiamomis finansinėmis investicijomis. Tačiau taip pat paaiškėjo, kad būtina ugdyti darbuotojų vadybos ir valdymo įgūdžius diegiant inovacijas.
„Inovacijų agentūra kartu su partneriais – VILNIUS TECH ir Vytauto Didžiojo universitetais, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos inovacijų centru pradeda projektą „InoMokymai“ skirtą visoms inovacijų vadybos ciklo kompetencijoms didinti. Įmonės dažnai susiduria su tuo, kad stokoja pajėgumų, gebėjimų diegti inovacijas“, – atkreipia dėmesį P. Reut.
Pasak pasaulinio verslumo indekso, tik 2% Lietuvoje kuriamų verslų gali pasakyti, kad kuria rinkai naują produktą ar paslaugą. Estijoje tokių įmonių yra 4 kartus daugiau – jos sudaro 8%, o Taivane net 16%.
„Įvertinant mūsų ekonomikos dydį, šis procentas turėtų būti didesnis, reikia kurti pasauliui skirtas inovacijas. Būtinos atitinkamos kompetencijos ir gebėjimai tai daryti. Pirmiausia matyti tarptautines tendencijas, būti vizionieriais turi vadovai, bet ne mažiau svarbūs yra ir darbuotojai. Juk galime turėti pažangiausius įrengimus, bet juos valdo žmonės ir nuo jų gebėjimo, kaip efektyviai įrengimai veiks, priklauso galutinis rezultatas, – svarsto laikinai pareigas einanti Inovacijų agentūros direktorė. – Viskas prasideda nuo supratimo, ką mums reikia inovuoti, nuo įmonių kultūros, kad turime būti lankstūs, gebantys mąstyti kūrybiškai. To įmonėse mokytis turime nuolat. Tad „InoMokymai“ ir yra didelis projektas, kurio tikslas – apmokyti beveik 20.000 darbuotojų viso inovacijų vadybos ciklo, padėti transformuoti mąstymą ir savo įmonėse praktiškai atrasti galimybių inovacijoms kurti ar diegti.“
Pasak P. Reut, inovacijoms atsirasti įmonėse labai svarbus yra mokslo ir verslo bendradarbiavimas, kai žmonės, esantys ir vienoje, ir kitoje pusėje, supranta, jog inovacijos yra neišvengiama būtinybė, sąlyga išlikti dinamiškoje rinkoje. Taip pat būtina gebėti kuo operatyviau suprasti, ko reikia mūsų darbe, įsivertini inovacijas ir jas pradėti taikyti.
Inovacijų diegėjams mokyti – 11,25 mln. Eur
Kad inovacijos pasitelkiamos ir išnaudojamos nepakankamai, rodo tyrimas, kiek Lietuvos įmonių savo veikloje naudoja dirbtinį intelektą (DI). Pasirodo, tokių įmonių šalyje tik apie 9%, o išanalizavus darbuotojų skaičių jose matosi, kad tai didžiosios šalies bendrovės.
„Todėl projektą „InoMokymai“ skiriame labai mažoms, mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms (MVĮ) bei kitiems verslumo procese dalyvaujantiems subjektams, nes juose pajėgumų inovacijoms diegti ir įgyvendinti yra gerokai mažiau, – teigia laikinai pareigas einanti Inovacijų agentūros direktorė. – Mokymuose atsispiriame nuo inovacijų kultūros, kad mums netinka tai, kaip dabar dirbame, turime ieškoti būdų dirbti geriau. Kitas mokymų modulis susijęs su inovacijų kūrimo ir diegimo bei planavimo strategija, nes kiekvienas pokytis turi būti strategiškai pagrįstas ir aiškus. Trečioji mokymų dalis apima inovacijų įsidiegimą ir visą procesą, kiek ir kokius darbuotojus įtraukti, kaip planuoti biudžetą ir resursus. O ketvirtasis mokymų blokas labiau skirtas mokslu pagrįstų inovacijų kūrėjams: čia kalbėsime apie MTEP, jų komercializavimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Mokymuose taip pat padėsime atsakyti į daugybė kitų klausimų, kurie kyla diegiant inovacijas.“
Pasak P. Reut, yra pastebėta, kad daliai įmonių, ypač regionuos, inovacijos „yra kažkas tolimo ir labai brangaus“. Tačiau, atkreipia dėmesį ji, inovacijos gali būti įmonės, regiono, sektoriaus ar pasaulinio lygmens. Todėl būtina pasirinkti konkrečiai įmonei naudingiausias inovacijas, atsisakyti nebūtinų, kas iš esmės nulems inovacijų kainą.
Dalyvauti „InoMokymuose“ kviečiamos visos šalies MVĮ, kurios nori inovuoti, didinti gamybą, plėsti rinkas, bet gal net nežino, nuo ko pradėti. Iki 2029 m. rugpjūčio vykdomo projekto bendras biudžetas – 11,25 mln. Eur, iš kurių 7,5 mln. skiriama Sostinės, o 3,75 mln. – Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui. Šio projekto tikslas – ir įmonių darbuotojų inovacinių gebėjimų stiprinimas, ir pasitelkus ekspertus padėti įmonėms kurti ar pasirengti inovacijų projektus bei juos įgyvendinti, ir per stažuotes supažindinti su geriausiais užsienio įmonių inovacijų sprendimais. Mokymuose dalyvauti užsiregistravusiai įmonei tai nieko nekainuos, jai bus skiriamas 7.000 Eur krepšelis.
