Valdantieji sako sieksiantys įstatyme apibrėžti LRT misiją
Papildymai visame tekste
„Šiandien sutarėme, kad reikia tikslinti misiją ir jos apibrėžimą, nes po to daugelio klausimų sprendimas būtų tikrai palengvinamas“, – ketvirtadienį po darbo grupės posėdžio Seime žurnalistams sakė Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Patys darbo grupės nariai nesiėmė atsakomybės tikslinti misijos, todėl, K. Vilkausko teigimu, pirminį variantą dėl to galėtų parengti Kultūros ministerija.
Kiek vėliau grupės pirmininkas Juozas Olekas BNS sakė, kad daliai kolegų norisi, jog LRT finansavimas būtų susietas su misijos vykdymu.
Pasak jo, atsakymo, kokia forma galėtų būti apibrėžiama misija, dar nėra.
„Aušrietis“ Artūras Skardžius teigė, jog su misijos vykdymu turėtų būti siejamas finansavimas.
„Misija, kurios apibrėžimo nėra, aš manau, kad ji turi atsirasti ir tada misijai skiriamas finansavimas (...). Jeigu finansavimas misijai yra neadekvatus, tai neatitinka valstybės pagalbos požymių“, – kalbėjo politikas.
Opozicija poreikio nemato
Kita darbo grupės narė konservatorė Giedrė Balčytytė tokio apibrėžimo poreikį vadino pertekliniu. Anot parlamentarės, iki šiol niekam nekilo klausimų dėl visuomeninio transliuotojo misijos, paskirties, reikšmės bei prasmės.
„Mano manymu, papildomas misijų apibrėžimas (...) yra perteklinis“, – žurnalistams po posėdžio kalbėjo ji.
Dabar galiojančiame LRT įstatyme termino „misija“ nėra.
Jame nustatyta, kad LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą.
Įstatymas įpareigoja nacionalinį transliuotoją atspindėti įvairias pažiūras ir įsitikinimus, gerbti žmogaus orumą ir jo teises, nenusižengti moralės ir etikos principams, programose pirmenybę teikti nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno ir sporto programoms.
Peržiūrėjo penktadalį pasiūlymų
Darbo grupė ketvirtadienį pradėjo nagrinėti gautus siūlymus dėl nacionalinio transliuotojo valdysenos ir finansavimo.
Darbo grupei pavyko išnagrinėti vieną penktadalį suvestiniame projekte esančių pakeitimų. Dėl daugumos siūlomų pakeitimų sutarta dar diskutuoti turint aiškiau apibrėžtą LRT misiją, dalį siūlymų politikai atsiėmė.
„Norim pereiti per visą įstatymo projektą, kad turėtume sutarimą ir pasiryškinę vietas, kurios kelia diskusijų, kad po to grįžtant per tas diskusines vietas arba surastume bendrą darbo grupės sprendimą, arba pasakytume, kad yra siūlymas, bet yra ir alternatyva, dėl kurios nebuvo rastas bendras sutarimas ir tada turbūt tas galutinis sprendimas jau keltųsi į Seimą“, – tolesnę eigą pasakojo J. Olekas.
Darbo grupė sutarė tik dėl vieno techninio pakeitimo.
Dar posėdžio pradžioje iš darbo grupės pasitraukė joje vieną atstovą turėjęs opozicinis Liberalų sąjūdis.
Salę palikęs šios opozicinės politinės jėgos narys Simonas Kairys teigė, kad nesilaikyta pažado dėl suvestinės pateikimo datos, sprendžiamos ne kertinės problemos.
„Mes čia bandome kažkokias pseudoproblemas spręsti, o problemos šerdį pamirštame... Aš tik noriu informuoti, kad Liberalų sąjūdžio frakcija priėmė sprendimą nebedalyvauti šitos darbo grupės darbe. Figos lapeliu tikrai nežadame būti, nes dabar bandoma svarstyti tą suvestinę, nusispjaunant ant reglamento“, – teigė jis.
Apie planus pasitraukti užsiminė ir konservatorė Daiva Ulbinaitė. Pasak jos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai apie tai galvoja, nes siūlymai nepradėti svarstyti „nuo balto lapo“. Tačiau konservatorių atstovai liko dirbti.
Liko kiek daugiau nei savaitė
Grupė savo išvadas bei siūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos.
J. Olekas tikino, jog grupė darbą pabaigti iki numatyto termino turėtų spėti.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje interjero sprendimų rinka sparčiai auga. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per pastaruosius trejus metus baldų ir interjero prekių mažmeninė prekyba išaugo apie 12 %. Vis labiau domimasi ne pavieniais produktais, bet visuma: galimybe sprendimus patirti gyvai ir įvertinti jų pritaikomumą. Šią tendenciją atliepia naujo tipo erdvės, kuriose susijungia ekspozicija, konsultacija ir bendradarbiavimas.
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
„Didžioji dalis likusių pasiūlymų yra susiję su valdyba arba taryba. Tai faktiškai čia du–trys straipsniai. Juos pabandysim galbūt sugrupuoti (...) ir turbūt jau kai praeisim valdysenos skyriaus sprendimus, tada bus galima dar kartą sugrįžti, pereiti per tuos pasiūlymus, kurie liko nesutarti iki galo“, – kalbėjo jis.
Kitame darbo grupės posėdyje pirmadienį turėtų būti diskutuojama dėl siūlymų įkurti LRT valdybą, sumažinti politinių institucijų skiriamų atstovų skaičių įstaigos taryboje, trumpinti LRT tarybos narių kadenciją, numatyti galimybę atšaukti tarybos narį.
Darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu. Tokiu atveju nacionalinio transliuotojo vadovas pareigų netektų slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10.000 žmonių.
REKOMENDUOJAME
