LRT Taryba antradienį spręs dėl generalinės direktorės ateities pareigose
„Panašu, kad tokie dalykai galimai neatitinka LRT misijos, nes nuomonių įvairovė, neginant jokios partijos ar politiko, yra įrašyta LRT įstatyme“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Jurkynas.
„LRT eteryje yra kalbėjęs ne vienas veikėjas, kuris yra kurstęs neapykantą, siūlęs šaudyti žmones, tai toks selektyvumas tik įrodo, kad LRT misija, įrašyta įstatyme, tikriausiai nėra vykdoma taip, kaip turėtų“, – pridūrė jis.
M. Jurkynas pabrėžė kalbantis kaip eilinis LRT tarybos narys, nes visa taryba nėra suformavusi pozicijos šiuo klausimu.
Anot jo, sprendimas nekviesti R. Žemaitaičio į laidas bus aptartas tarybos posėdyje kitą savaitę, bet apgailestavo, jog tarybos „dažnai nei klausia, nei klauso“.
LRT apie sprendimą pranešė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai nusprendus, kad savo pasisakymais apie transliuotoją R. Žemaitaitis pažeidė politikų elgesio kodeksą.
Pranešime pažymėta, jog LRT užtikrina atvirą politinę diskusiją, tačiau kartu laikosi atsakingos redakcinės politikos ir rūpinasi, kad tiesioginio eterio aplinka būtų pagarbi, nediskriminuojanti ir nekurstytų neapykantos.
Vėliau ketvirtadienį LRT pranešė sprendimą atšaukianti, tvirtino, kad jis buvo skubotas. Pranešime teigta, kad nekviesti R. Žemaitaičio į laidas nutarė LRT redaktoriai.
M. Jurkynas sakė, kad dėl situacijos yra atsakinga generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, dėl to ji turi trauktis iš pareigų.
„Jeigu LRT vadovė praleidžia tokius dalykus, (...) aš manau, kad generalinio direktoriaus atsakomybė yra aiški – jis turi atsistatydinti, nes dalyvauja politikoje ir nevykdo misijos“, – teigė tarybos pirmininkas.
„Klaidos pripažinimas ir sprendimo atšaukimas tik įrodo, kad intencija buvo bloga nuo pat pradžių, ji buvo galimai pažeidžianti įstatymą ir atsakomybę už tai reikia prisiimti“, – pridūrė jis.
Dalis LRT žurnalistų taip pat viešai pareiškė nepritariantys sprendimui nekviesti R. Žemaitaičio.
Savo ruožtu Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, teigia, kad dėl šio atvejo bus atliekamas tyrimas, tačiau neatsako, ar trauksis.
„Pripažįstu, kad LRT šį klausimą sprendė per skubiai ir per mažai tardamasi su LRT bendruomene. Klaidą greitai pripažinome viešai ir atsiprašėme. Su redakcijų vadovais aptarėme, kad netrukus organizuosime viduje platesnes diskusijas tiek šiuo, tiek panašiais klausimais. Taip pat atliksime vidinį tyrimą, kad išmoktume pamokas ir nusistatytume aiškų procesą, kaip ateityje priimti tokio pobūdžio sprendimus, susijusius su žurnalistų darbu“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ji pridūrė, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog visuomeninis transliuotojas privalo atsisakyti transliuoti programas ar laidas, kuriose yra įžeidžiami ar kitaip žeminami oponentai, kiti asmenys, kurie nors žmonės yra diskriminuojami dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kitaip yra pažeidžiamas žmogaus orumas, arba tai darantiems asmenims neleisti dalyvauti savo programose ar laidose.
Įstatymo pataisos
VŽ primena, kad Seime yra sudaryta darbo grupė dėl LRT valdysenos pataisų.
Valdantieji planavo dar gruodžio viduryje skubos tvarka priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Dėl skubos tvarka svarstomų pataisų gruodį prie Seimo vyko keli didžiuliai protestai.
REKOMENDUOJAME
