Latvijos premjerė: strateginis „Tet“ ir LMT investuotojas turės išmanyti telekomunikacijų rinką
Ji pabrėžė, kad LMT ir „Tet“ yra ypač svarbios šalies įmonės, tačiau kelių ankstesnių vyriausybių nesugebėjimas priimti sprendimo dėl tolesnės abiejų įmonių plėtros apskritai neprisidėjo prie įmonių vertės didėjimo.
„Todėl svarbu, kad nedelsiant priimtume sprendimus, nes konkurencija šioje rinkoje yra didžiulė“, – sakė E. Silina.
Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad priimti sprendimus dėl abiejų įmonių yra svarbu ne tik finansiniu požiūriu, bet ir kritinės infrastruktūros požiūriu, nes ir LMT, ir „Tet“ atlieka ne vieną šaliai svarbią saugumo funkciją.
Latvijos ekonomikos ministras Viktoras Valainis savaitės pradžioje sakė, kad nustatyta keletas dešimčių potencialių strateginių „Tet“ ir LMT investuotojų.
Televizijai TV3 jis sakė, kad „tokių įmonių reikia ieškoti tarptautinėje erdvėje; tokių įmonių yra dešimtys“.
Ministras taip pat sakė, kad kai kurios įmonės pačios parodė susidomėjimą.
V. Valainis pabrėžė, jog valstybė neketina viena valdyti „Tet“ ir „LMT“.
„Derybos dėl tolesnės įmonių plėtros scenarijų ... prasidėjo dėl to, kad šių įmonių plėtros perspektyvos pagal dabartinį modelį rodo neigiamą scenarijų“, – sakė V. Valainis ir pridūrė, kad įmonės per pastarąjį dešimtmetį prarado kelis šimtus milijonų eurų savo potencialios vertės.
Praėjusią savaitę Švedijos bendrovė „Telia“ su Latvija, valstybine energetikos grupe „Latvenergo“ ir Latvijos valstybiniu radijo ir televizijos centru (LVRTC) pasirašė susitarimo memorandumą dėl visų jos valdomų telekomunikacijų bendrovių „Tet“ ir „Latvijas mobilais telefons“ (LMT) akcijų pardavimo.
Šalys siekia iki 2025 metų pabaigos pasirašyti galutinį susitarimą, o sandorį užbaigti planuoja 2026 metų pirmąjį pusmetį.
„Latvenergo“ pranešė, kad vyriausybė pritarė „Latvenergo“ ir LVRTC iniciatyvai kreiptis į „Telia“ dėl galimo jos valdomų „Tet“ ir LMT akcijų įsigijimo.
Su „Telia“ dėl LMT ir „Tet“ ateities anksčiau derėjosi ekonomikos ministerijos atstovai, tačiau dabar valstybės valdomi „Latvenergo“ ir LVRTC buvo įgalioti pateikti pasiūlymą įsigyti akcijas.
Neoficialiai buvo pranešama, kad sandorio vertė galėtų siekti nuo kelių šimtų milijonų iki pusės milijardo eurų.
Derybose tarp Latvijos valstybės ir „Telia“ buvo aptariami keli galimi variantai, įskaitant „Tet“ ir LMT susijungimą ir esamos padėties išlaikymą. Taip pat buvo svarstoma galimybė iš „Telia“ išpirkti visas arba dalį dviejų bendrovių akcijų, taip pat galimybė parduoti tam tikrą turtą.
Kadaise buvo sukurta sudėtinga „Tet“ ir LMT valdymo sistema ir du akcininkai – Latvijos valstybė ir „Telia“ – iki šiol nesugebėjo susitarti dėl šios sistemos pakeitimo.
Valstybė per valstybės turto valdymo įmonę valdo 51% „Tet“ akcijų, o „Telia“ patronuojamoji įmonė „Tilts Communications“ – 49%.
Tuo tarpu LMT bendrovėje „Telia“ ir jos patronuojamoji įmonė „Sonera Holding“ valdo iš viso 49% akcijų, Latvijos valstybė per Latvijos valstybinį radijo ir televizijos centrą (LVRTC) bei valstybės turto valdymo įmonę (5%) valdo iš viso 28% akcijų, o „Tet“ – dar 23%.
Teoriškai tai reiškia, kad „Telia“ per „Tet“ kontroliuoja 60,3% LMT akcijų, o Latvijos dalis mobiliojo ryšio bendrovėje siekia 39,7%.
Tačiau praktikoje tai taip neveikia, nes Latvijos valstybė vis dar turi lemiamą LMT kontrolę, nes ji taip pat yra pagrindinė „Tet“ akcininkė.
Ši sudėtinga nuosavybės struktūra trukdė įgyvendinti keletą strateginių projektų, kuriems reikalingas vienbalsis pritarimas.
