Slovėnijos liberalų premjeras skelbia pergalę įtemptuose rinkimuose
R. Golobas 2022 metais, būdamas politikos naujokas, perėmė valdžią iš Donaldo Trumpo gerbėjo Janezo Janšos ir vadovavo trijų partijų centro kairės koalicijai 2 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
Buvo tikimasi įtemptos kovos, o kampaniją sukrėtė teiginiai dėl užsienio kišimosi – valdžios institucijos tiria, ar Izraelio bendrovė stovi už slapta padarytų vaizdo įrašų, kuriuose užsimenama apie galimą korupciją R. Golobo vyriausybėje.
Suskaičiavus 99,85% balsalapių, R. Golobo liberalusis Laisvės judėjimas (GS) turi 28,62% balsų, o politikos veterano J. Janšos konservatyvioji Slovėnijos demokratų partija (SDS) – 27,95% balsų.
Remiantis šiais rezultatais, R. Golobo partija 90 vietų parlamente gaus 29 mandatus, o J. Janšos – 28.
„Kadangi gavome (žmonių) pasitikėjimą, dabar galime galvoti apie ėjimą pirmyn po laisva saule“, – džiūgaujantiems rėmėjams partijos būstinėje sakė 59-erių R. Golobas.
Jis pasidžiaugė balsavimu „už demokratiją“ ES valstybėje narėje, pažadėdamas „padaryti viską, kad kitos kadencijos metu užtikrintų geresnę ateitį visiems piliečiams“.
„Mūsų laukia sunkios derybos, bet mes nesiderėsime dėl savo suvereniteto. Neleisime užsieniečiams spręsti dėl mūsų suvereniteto“, – sakė jis ir pridūrė, kad kvies visas partijas į derybas dėl koalicijos.
„Suskaičiuoti kiekvieną balsą“
Tris kartus premjero pareigas ėjęs J. Janša – nacionalistinių pažiūrų Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano sąjungininkas – balsavimą pavadino „referendumu dėl korupcijos“, turėdamas omenyje vaizdo įrašus.
„Suskaičiuosime kiekvieną balsą iš visų rinkimų apylinkių“, – perspėjo 67-erių J. Janša, tačiau anksčiau jis taip pat sakė, kad neformuos „silpnos vyriausybės“.
Likusieji balsai pasiskirstė tarp įvairių mažesnių partijų, todėl analitikai prognozuoja, kad bus sunku suformuoti stabilią vyriausybę.
Į parlamentą pavyko patekti isteblišmentui besipriešinančiai partijai ir buvusio J. Janšos sąjungininko įkurtai konservatorių partijai, o tai dar labiau jį suskaldė.
Valdant R. Golobui, Slovėnija įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas ir tapo viena iš nedaugelio Europos Sąjungos (ES) šalių, pavadinusių Izraelio karą Gazoje genocidu.
Savo kampanijos metu J. Janša žadėjo iškelti slovėnus „į pirmą vietą“ ir atkurti „slovėniškas vertybes“, tokias kaip „tradicinė šeima“, bei „užsukti valstybės pinigų kranelį“ nevyriausybinėms organizacijoms, kurias jis vadina politinėmis partijomis.
Vėliausia J. Janšos vyriausybė susidūrė su masiniais protestais ir jos atžvilgiu skambėjo ES kritika dėl teisinės valstybės principų.
„Bjaurus“ vaizdo įrašų skandalas
30-metis dirbtinio intelekto ir IT srityje dirbantis verslininkas Tine Maheras Liublianos rinkimų apylinkėje naujienų agentūrai AFP sakė, kad tikisi „vyriausybės pasikeitimo, tai tikrai būtina“.
Pasak jo, „buvo daug tuščių pažadų“.
Pensininkė iš Liublianos Ivana Prijatelj sakė esanti „patenkinta tuo, kaip viskas yra dabar“.
„Dabar nieko blogo nėra, bent jau man“, – rinkimų apylinkėje AFP sakė ji ir pridūrė, kad neklausė slapta įrašytų vaizdo įrašų, nes visas šis reikalas yra „per daug bjaurus“.
R. Golobas šią savaitę paprašė ES ištirti galimą kišimąsi į rinkimus po vaizdo įrašų paskelbimo.
Slovėnijos valdžios institucijos tiria, ar Izraelio žvalgybos įmonė „Black Cube“ stovi už vaizdo įrašų, kuriuose, be kitų, užfiksuoti Slovėnijos lobistas, advokatas ir buvęs ministras.
Vaizdo įrašuose esą matyti, kaip pareigūnai siūlo būdus, kaip paveikti sprendimus priimančius asmenis R. Golobo vyriausybėje, siekiant paspartinti procedūras ar laimėti sutartis.
Pilietinės visuomenės grupė kartu su tiriamosios žurnalistikos atstovu ir dviem tyrėjais šios savaitės pradžioje apkaltino „Black Cube“ stovint už vaizdo įrašų ir susiejo tai su J. Janšos partija.
J. Janša prisipažino susitikęs su „Black Cube“ pareigūnu, tačiau neigė prisidėjęs prie vaizdo įrašų.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
REKOMENDUOJAME
