Ministras: per metus profesinė karo tarnyba pasipildė 1.000 karių
Jo teigimu, šiuo metu tarnauja 13.400 profesinės karo tarnybos karių, nuo pernai kovo iki šių metų kovo jų padaugėjo 1.000, arba 8%.
„Tai geriausias rezultatas, rodos, per 20 metų“, – per spaudos konferenciją teigė R. Kaunas.
Iš visų naujai 2025 metais priimtų karių, 60% sudaro nusprendę tęsti tarnybą po šaukimo.
Tuo metu iš atsargos grįžtantys kariai praėjusiais metais sudarė 24% naujai priimtųjų. Taip pat 4% augo karių savanorių ir kitų nenuolatinės savanoriškos karo tarnybos karių skaičius.
Ministro teigimu, Lietuvos kariuomenė yra pripažinta patraukliausiu darbdaviu viešajame sektoriuje.
Anot jo, tokį rezultatą duoda padaryti namų darbai, pakeisti karių socialinių poreikių paketai.
„Dedame visas pastangas, kad kariai gebėtų savo darbą, įsipareigojimus atlikti tinkamai su visa reikiama pagalba ir visu reikiamu palaikymu ir infrastruktūra“, – sakė R. Kaunas.
Siekiama, kad iki 2030 metų kariuomenėje tarnautų apie 20.000 profesinės karo tarnybos karių.
Be to, 99,8% šauktinių yra savanoriai. 2025 buvo pašaukti 3.865 prievolininkai, o tai sudaro 100% planuoto skaičiaus.
Pasak ministro, teigiamos tendencijos matomos ir rengiant būsimus karininkus bei stiprinant rezervą. Jo teigimu, Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose studijavo 615 klausytojų – 8% daugiau nei 2024-aisiais.
Tuo metu į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją praėjusiais metais priimti 143 kariūnai – 44% daugiau nei metais anksčiau.
Augo ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo pajėgumai, taip pat dvigubai daugiau, nei planuota, pašaukta į komendantinių vienetų karių mokymus.
Pasisako už skubą dėl Kapčiamiesčio poligono
Ministras spaudos konferencijoje taip pat sakė, kad šį mėnesį Seimą pasieksiantį Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo projektą būtų protinga svarstyti skubos tvarka.
„Laiko tikrai neturime daug, skuba įstatymui būtų logiška. Galėtume susitvarkyti juridinius klausimus ir pradėti tiesiog technines procedūras paties poligono kūrimo, nes reikės nemažų infrastruktūros projektų įgyvendinti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras.
Pasak jo, greitesnis sprendimų įgyvendinimas būtų naudingas, nes naujas poligonas susijęs su kuriamos nacionalinės divizijos poreikiais. Ministro teigimu, kariuomenė manevro pratybas Kapčiamiestyje norėtų pradėti dar 2028 metais.
Poligono įstatymas turėtų būti priimamas artėjančioje Seimo pavasario sesijoje, tačiau lieka neaišku, ar visi valdantieji siūlymą palaikys.
Koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis trečiadienį tikino po karo veiksmų Viduriniuose Rytuose nebematantis galimybės kurti karinį poligoną. Anot politiko, įvykiai rodo, kad dabar svarbiausia yra oro gynybos sistemos, o poligonai, kur laikoma ginkluotė, karinė technika, tampa priešiškų jėgų taikiniu.
Šiuos teiginius R. Kaunas vadino „keista interpretacija“ bei paragino kolegas klausyti profesionalų ir priimti kariuomenei reikalingus sprendimus.
„Oro gynyba yra labai svarbi, (...) bet lygiai taip pat mes turime apsiginti ir nuo sausumos grėsmių. Poligonas atliepia galimybę kariuomenei mokytis tiek manevruoti, tiek šaudyti sausumoje. Veiksmai ore niekaip neeliminuoja poreikio sausumos pajėgoms būti stiprioms ir mokytis“, – sakė ministras.
Jis taip pat tikino, jog ministerijos komanda šiuo metu vertina Lazdijų rajono savivaldybės trečiadienį viešai paskelbtus siūlymus numatyti platesnį išmokų gausiančiųjų vietinių ratą, kompensacijas verslui.
„Negaliu atsakyti nei procentine išraiška, nei kitomis skaitinėmis reikšmėmis, kiek mes galėsime ar negalėsime kažką atliepti. Bet kiekvienas sprendimas turės labai aiškų pagrindimą: kodėl kažką galima arba kodėl kažko negalima“, – pabrėžė jis.
Valstybės gynimo taryba pernai gruodžio viduryje nusprendė, kad Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, bus steigiamas brigados dydžio karinis poligonas, o Tauragės poligono plotas bus padidintas dvigubai.
Krašto apsaugos ministerija sprendimą steigti poligoną Kapčiamiestyje motyvuoja strategine šios teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus – ji yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Naujame poligone vienu metu galėtų treniruotis 3.500–4.000 karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
REKOMENDUOJAME
