Vos pasibaigus deryboms, JAV paskelbė naujas naftos sankcijas Iranui
Papildyta naujomis JAV Valstybės departamento atstovo citatomis
Prezidentas Donaldas Trumpas yra „pasiryžęs mažinti neteisėtą Irano režimo naftos ir naftos chemijos produktų eksportą, taikydamas administracijos maksimalaus spaudimo kampaniją“, – pranešime pažymėjo Valstybės departamento atstovas Tommy Pigottas.
Anot jo, Iranas pajamas iš naftos naudoja „destabilizuojančios veiklos visame pasaulyje finansavimui ir represijų Irano viduje stiprinimui“.
Valstybės departamentas pareiškė, kad lieps blokuoti bet kokias operacijas, susijusias su 14 laivų, kuriais, kaip teigiama, gabenama Irano nafta, įskaitant laivus, plaukiojančius su Turkijos, Indijos ir Jungtinių Arabų Emyratų vėliavomis.
Taip pat buvo paskelbtos sankcijos 15 juridinių subjektų ir dviem asmenims.
Irano valstybinė žiniasklaida kiek anksčiau penktadienį pranešė, kad Omane baigėsi Teherano ir Vašingtono derybos.
Irano užsienio reikalų ministras derybų su JAV atmosferą pavadino teigiama.
„Labai pozityvioje atmosferoje buvo apsikeista argumentais ir pasidalyta kitos pusės nuomonėmis“, – Irano valstybinei televizijai sakė A. Araghchi, pridurdamas, kad abi šalys „susitarė tęsti derybas, tačiau dėl derybų sąlygų ir laiko nuspręsime vėliau“.
Anot ministro, „tolesni veiksmai priklausys nuo mūsų konsultacijų su mūsų sostinėmis“.
Anksčiau Iranas tvirtino, kad Omano tarpininkaujamos derybos bus sutelktos tik į jo branduolinę programą, o Jungtinės Valstijos taip pat nori aptarti Teherano paramą kovotojų grupėms regione ir jo balistinių raketų programą.
Šios derybos, kurias abi pusės galutinai patvirtino vėlų trečiadienį po tvyrojusio neaiškumo dėl vietos, laiko ir formato, yra pirmasis toks dviejų priešininkų susitikimas nuo birželio, kai Jungtinės Valstijos prisijungė prie Izraelio karo prieš Iraną, suduodamos smūgius branduoliniams objektams.
Steve'as Witkoffas, prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Viduriniuose Rytuose, ir A. Araghchi, Irano užsienio reikalų ministras, vadovavo savo delegacijoms derybose Persijos įlankos sultonate.
Prieš prasidedant deryboms A. Araghchi teigė, jog Teheranas išlaiko „visišką pasirengimą ginti šalies suverenitetą ir nacionalinį saugumą nuo bet kokių pernelyg didelių JAV reikalavimų ar avantiūrizmo“.
„Iranas į diplomatiją žengia atviromis akimis ir tvirtai prisimindamas praėjusius metus. Mes laikomės geros valios ir tvirtai giname savo teises, – prieš derybas socialiniame tinkle „X“ rašė A. Araghchi. – Įsipareigojimų reikia laikytis. Lygiateisiškumas, abipusė pagarba ir abipusis interesas nėra retorika – tai būtinybė ir tvaraus susitarimo ramsčiai“.
Ketvirtadienį Iranas pareiškė, kad jam tenka „atsakomybė nepraleisti jokios progos pasinaudoti diplomatija“ taikai išsaugoti, ir pridūrė besitikintis, kad Vašingtonas diskusijose dalyvaus „atsakingai, realistiškai ir rimtai“.
JAV delegacija ketina siekti „nulinio branduolinio pajėgumo“ Iranui, sakė Karoline Leavitt, Baltųjų rūmų spaudos sekretorė, įspėjusi, kad D. Trumpas turi „daugybę variantų, ne tik diplomatiją“.
„Nenori, kad jiems smogtume“
Susitikimas surengtas praėjus kiek mažiau nei mėnesiui po to, kai Irane kilo didžiulė protestų prieš dvasinę vadovybę banga. Teisių gynimo grupių teigimu, ji buvo numalšinta precedento neturinčiu susidorojimu, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių.
„Jie derasi“, – ketvirtadienį apie Iraną sakė D. Trumpas.
„Jie nenori, kad jiems smogtume, ten didelis mūsų laivynas“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje lėktuvnešio grupę, kurią ne kartą vadino „armada“.
Iš pradžių D. Trumpas grasino imtis karinių veiksmų prieš Teheraną dėl susidorojimo su protestuotojais ir net teigė demonstrantams, kad „pagalba jau pakeliui“.
Tačiau pastarosiomis dienomis jo retorikoje daugiausia dėmesio skiriama Irano branduolinės programos, kuria, Vakarų nuomone, siekiama pasigaminti bombą, stabdymui.
J. D. Vance'as, JAV viceprezidentas, trečiadienį transliuotame interviu radijui „SiriusXM“ sakė, kad D. Trumpas „pasiliks atviras galimybes“.
VERSLO TRIBŪNA
Verslo teisės paslaugas teikianti įmonė „Fondia Lietuva“ kovo 17 d. pakvietė skirtingų sričių vadovus diskusijai lyderystės tema.
Įprastas Lietuvoje veikiančių įmonių plėtros finansavimo kelias: keli bankai, keli kredito komiteto sprendimai ir siauras kreditorių ratas. Tačiau situacija rinkoje keičiasi ir sėkmės istorijos, kai įmonės atranda galimybes viešose kapitalo rinkose Lietuvoje jau skaičiuojamos dešimtimis.
„Mes kulinarijos ir konditerijos gamybą pirmiausia organizavome centralizuotai – „Rivonos“ kulinarijos ir konditerijos cechuose Kėdainiuose, o tik vėliau kūrėme kulinarijos cechus parduotuvėse „Norfa“, t. y. mūsų sprendimas iš esmės skyrėsi nuo konkurentų“, – teigia Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Jis pasakoja, kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokią naudą tai duoda „Norfos“ pirkėjui bei įmonei.
Viršuliškėse „Groupinvest“ vystomame „Romeo ir Džiuljetos“ gyvenamųjų namų projekte užbaigtas svarbus etapas – pasiektas projektinis aukštingumas. Plėtotojas fiksuoja ir suaktyvėjusį pardavimų tempą, projektas pastaraisiais mėnesiais patenka tarp perkamiausių Vilniaus rinkoje.
„Jis kalbėsis su visais, bandys pasiekti tai, ką gali, nekarinėmis priemonėmis, o jei pajus, kad kariuomenė yra vienintelė išeitis, galiausiai pasirinks tai“, – sakė J. D. Vance'as.
„Demonstruoja nelankstumą“
Friedrichas Merzas, Vokietijos kancleris, kalbėdamas Kataro sostinėje Dohoje, paragino Irano vadovybę „iš tikrųjų pradėti derybas“ ir teigė, kad regione tvyro „didelė karinio eskalavimo baimė“.
Turkijos laikraščiai citavo Recepą Tayyipą Erdoganą, Turkijos prezidentą: „Kol kas matau, kad šalys nori palikti vietos diplomatijai.“ Jis pridūrė, kad konfliktas – „ne išeitis“.
Kinija pareiškė, kad palaiko Iraną ginant jo teisėtus nacionalinius interesus ir suverenitetą bei priešinasi bet kokiam vienpusiškam spaudimui ar bauginimui tarptautinėje arenoje
Rengiantis deryboms tvyrojo įtampa dėl to, ar į susitikimą turėtų būti įtrauktos ir regiono šalys bei ar turėtų būti sprendžiami Teherano paramos įgaliotiniams ir balistinių raketų programų klausimai – tai du JAV rūpimi aspektai, kuriems Iranas priešinosi.
Remdamasis neįvardytais Irano pareigūnais, laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad Jungtinės Valstijos sutiko, jog derybose nedalyvautų kiti regiono atstovai, ir nors susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama branduolinių pajėgumų klausimui, jame taip pat bus aptariamos raketos ir kovotojų grupuotės, „siekiant parengti susitarimo pagrindus“.
„Iranas ir toliau demonstruoja nelankstumą sprendžiant JAV reikalavimus, o tai mažina tikimybę, kad Iranui ir Jungtinėms Valstijoms pavyks pasiekti diplomatinį sprendimą“, – teigė JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).
Tebetvyrant amerikiečių karinių veiksmų grėsmei, Jungtinės Valstijos į regioną pasiuntė karinę jūrų grupę, vadovaujamą lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“, o Iranas ne kartą žadėjo, kad užpuolimo atveju smogs atgal į JAV bazes.
Leidinys „The Wall Street Journal“ citavo šaltinį, teigiantį, kad JAV karinių pajėgų Viduriniuose Rytuose vadovas prisijungs prie naujausių derybų.
„Esame pasirengę gintis, ir būtent JAV prezidentas turi rinktis kompromisą arba karą“, – ketvirtadienį valstybinė televizija citavo generolą Mohammadą Akraminią, kariuomenės atstovą, įspėjusį, kad Iranas turi „lengvą“ prieigą prie JAV regioninių bazių.
REKOMENDUOJAME
