Apeliacinis teismas balandį atvers V. Antonovo ir R. Baranausko baudžiamąją bylą
Tai BNS patvirtino teismo atstovė Venta Valčackienė – anot jos, pirmasis teismo posėdis numatytas balandžio 15 dieną.
Pasak V. Valčackienės, šioje byloje dar 2024 metų lapkričio 25 dieną gauti keturi apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo tų metų lapkričio 5 dienos nuosprendžio, kuriuo V. Antonovui ir R. Baranauskui už akių skirtos po 10,5 metų laisvės atėmimo bausmės už didelės vertės banko turto iššvaistymą.
„Pateikti abiejų nuteistųjų gynėjų apeliaciniai skundai, kuriais prašoma ir V. Antonovą, ir R. Baranauską išteisinti, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką“, – komentare BNS sakė V. Valčackienė.
Be to, pasak jos, kitus skundus pateikė Prancūzijos nekilnojamojo turto bendrovė „SCI Courchelang“ ir vienas fizinis asmuo, kurio pavardė BNS žinoma, – jie prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jų turto nuosavybės apribojimo iki bylos baigties ir jo pripažinimo konfiskuotinu.
Generalinė prokuratūra BNS pranešė neskundusi pirmos instancijos teismo nuosprendžio, nes jis ją tenkina.
„Nuosprendis (apygardos teismo – BNS) teisėtas ir pagrįstas. Teismas skyrė tokias bausmes, kurias siūlė skirti prokuroras, todėl prokurorui nėra pagrindo tokio nuosprendžio skųsti. Apeliacinius skundus teikė du nuteistieji ir du asmenys, kurių turtui buvo taikomi laikini nuosavybės teisių apribojimai“, – komentare BNS sakė prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
V. Antonovas ir A. Baranauskas 2024 metų lapkritį nuteisti kalėti už aštuonis tyčinius nusikaltimus, o V. Antonovas pripažintas pagrindiniu jų organizatoriumi. Abiem kaltinamiesiems taip pat priteista atlyginti 375,18 mln. eurų žalą, konfiskuoti 105 mln. Eur vertės jų nusikalstamu būdu įgyto turto, areštuoti jų turtą Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje.
Generalinė prokuratūra baudžiamąją bylą teismui perdavė dar 2019 metais, po kiek daugiau nei septynerius metus trukusio ikiteisminio tyrimo.
Buvęs V. Antonovo advokatas Rolandas Tilindis LRT radijui antradienį sakė, jog kol nėra Apeliacinio teismo sprendimo pripažinti asmenį kaltu, tol jis laikomas nekaltu, o apeliacinio proceso ribas paprastai apibrėžia skundai – „jie apspęs, kokia apimtim kas turėtų būti nagrinėjama.“
Paklaustas, ar šioje byloje gali būti taikoma senatis, advokatas sakė, jog laikas, kai asmuo slapstosi, neįeina į senaties terminą, o „15 metų ne tas terminas, apie kurį turėtume kalbėti.“
Tuo metu su byla nesusijęs advokatas Romualdas Drakšas LRT radijui teigė manantis, jog V. Antonovą perdavus Lietuvai „apeliacinėje instancijoje jis bandys kelti viską iš naujo – reikalauti iš naujo įrodymų tyrimo, teikti savo versijas, naujų liudytojų apklausos. Jis turės tokias teises ir jam atsakyti nebus galima.“
Tuo metu buvusio „Snoro“ akcininko ir vadovo R. Baranausko ekstradicijos galimybės, R. Drakšo teigimu, lieka neaiškios: „Jei jis yra Rusijoje, tai faktiškai neįmanoma, o jei jis išvykęs kitur, tai gali būti ir įmanoma, bet nežinome, ką Lietuva tuo klausimu dirba.“
Turtą slėpė norėdamas išvengti išieškojimo
V. Antonovui ir jo sutuoktinei anksčiau priklausiusios Paryžiuje registruotos įmonės „SCI Courchelang“ 8 mln. eurų vertės vasarnamis Prancūzijoje buvo areštuotas dar 2011 metų lapkritį ikiteisminio tyrimo prokuroro nutarimu, o vėliau – ir teismų sprendimais, rašoma nuasmenintoje Apeliacinio teismo 2024 metų balandžio 25 dienos nutartyje.
2024 metais skunde šiam teismui dėl vasarnamio arešto panaikinimo įmonės advokatas teigė, kad „SCI Courchelang“ jį įsigijo dar 2007 metais, be to, įmonė nėra kaltinama jokiomis nusikalstamomis veikomis, nėra susijusi su V. Antonovu ar atsakinga už galimą žalą.
Be to, pasak advokato, pastato pardavimo kaina 2014, 2017 metais siekė 12 mln. Eur, o dėl apribojimų sumažėjo iki 5,575 mln. Eur, bendrovė negali jo parduoti ir patyrė 6,425 mln. Eur žalą. Dėl to ji svarsto galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Tuo metu „Snoro“ advokatė 2024 metais šiam teismui teigė, jog iš „SCI Courchelang“ pateikto 2011 metų gruodžio 7 dienos nuosavybės perleidimo akto matosi, kad V. Antonovas perleido vasarnamį Didžiosios Britanijos Mergelių salose jo įsteigtai įmonei „P. L. “.
„Vasarnamio perleidimas (...) buvo vykdomas jo šalims puikiai suvokiant, kad sandoriu yra mažinama V. A. turto, iš kurio gali būti išieškoma, apimtis ir būtent to siekiant“, – rašoma Apeliacinio teismo 2024 metų balandžio 25 dienos nutartyje.
Be to, anot advokatės, 2012 metų sandoriais, kai „SCI Courchelang“ akcijos buvo perleistos dviem su V. Antonovo šeima susijusio kipriečio C. N. valdomoms Kipro bendrovėms, V. Antonovas siekė neteisėtai išvengti galimo turto išieškojimo, o aplinkybės, patvirtinančios niekinio sandorio faktą, yra akivaizdžios.
Advokatės teigimu, vasarnamio įsigijimą 2007 metais finansavo „Snoras“ per nusikalstamas schemas V. Antonovo pasisavintomis lėšomis.
Teismas BNS patvirtino, kad nuasmenintoje nutartyje minima bendrovė „SCI C.“ yra „SCI Courchelang“.
Tuo metu verslininkas A. J. (tai neviešas asmuo, jo pavardė BNS žinoma, ją patvirtino ir teismas), vadovaujantis kelioms nebeveikiančioms įmonėms, BNS sakė, kad areštuotas jo asmeninis turtas, tačiau tikino, kad jis nesusijęs nei su V. Antonovo ir R. Baranausko byla, nei su „Snoru“: „Tai asmeninis reikalas, kai kurie politikai mane čia įtraukė, nieko nenoriu komentuoti.“
Vis dėlto 2024 metų lapkričio 5 dienos Vilniaus apygardos teismo nuasmenintame nuosprendyje rašoma, jog areštas pritaikytas A. J. sodybai prie ežero Trakų rajone, kurią jis 2012 metų gruodį bandė parduoti už 300.000 litų (apie 87.000 Eur), tačiau, pasak liudytojų, sutartis nebuvo pasirašyta, nes paaiškėjo, kad sodyba areštuota.
Be to, anot bylos medžiagos, žemės sklypas, du ūkiniai pastatai ir pirtis tik formaliai registruoti A. J. ir jo sutuoktinės vardu, o „de facto“ priklausė R. Baranauskui.
Prancūzijos teismas spręs dėl V. Antonovo perdavimo Lietuvai
Prancūzijos šiaurės vakaruose esančio Reno miesto teismas šį ketvirtadienį nagrinės Rusijos piliečio V. Antonovo ekstradicijos Lietuvai bylą.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Reno apeliacinio teismo atstovas Ronanas Le Clercas BNS anskčiau sakė, kad prokuratūra reikalaus V. Antonovą perduoti Lietuvos teisėsaugai remiantis Europos arešto orderiu. Tikimasi, kad teismo sprendimas bus priimtas kitą dieną.
V. Antonovas Prancūzijoje sulaikytas pernai gruodžio 9 dieną vykdant Lietuvos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį.
2023 metais buvęs bankininkas Rusijoje dingo be žinios, o jo šeima paprašė jį pripažinti mirusi. Žiniasklaida skelbė, kad 2025 metų gegužę jis buvo demaskuotas – gyveno Prancūzijoje ukrainietišku vardu ir pavarde, o siekdamas gauti leidimą gyventi sukūrė naują savo praeities legendą.
„Snoras“ buvo nacionalizuotas ir jo veikla sustabdyta 2011 metų pabaigoje.
Skelbta, kad V. Antonovas ir R. Baranauskas pasisavino turto už 509,18 mln. Eur, „Snorui“ ir jo kreditoriams padarė žalos už 466,67 mln. Eur, dar 14,5 mln. Eur iššvaistė.
Didžiosios Britanijos teismai dar 2015 metais buvo nusprendę tuo metu Londone gyvenusius V. Antonovą ir R. Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės pabėgo į Rusiją ir ten gavo prieglobstį.
2018 metų kovą Lietuvos prokurorai, rengdamiesi juos teisti už akių, informavo Rusijos Generalinę prokuratūrą apie jiems pareikštus įtarimus, tačiau Rusija atsisakė juos išduoti.
BNS 2022 metais rašė, kad Tarptautinis arbitražo teismas atsisakė nagrinėti Rusijos investuotojų teisių gynimo užsienio šalyse fondo ieškinį prieš Lietuvą – fondas reikalavo priteisti daugiau nei 1 mlrd. Eur V. Antonovo tariamai patirtą žalą dėl nacionalizuotų „Snoro“ akcijų.
