2026-01-23 14:20

NATO vadovas ir Danijos premjerė sutarė stiprinti Arkties saugumą

M. Frederiksen ir M. Rutte NATO susitikime šių metų birželį. Geerto Vandeno Wijngaerto (AP / „Scanpix“) nuotr.
M. Frederiksen ir M. Rutte NATO susitikime šių metų birželį. Geerto Vandeno Wijngaerto (AP / „Scanpix“) nuotr.
Markas Rutte, NATO generalinis sekretorius, ir Mette Frederiksen, Danijos ministrė pirmininkė, penktadienį sutiko dėl būtinybės Aljansui stiprinti Arkties saugumo užtikrinimą.

Toks pareiškimas nuskambėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui atsisakius savo grasinimų jėga užimti Grenlandiją – Danijos autonominę teritoriją.

„Mes dirbame kartu, kad užtikrintume visos NATO saugumą, ir remsimės savo bendradarbiavimu, kad sustiprintume atgrasymą ir gynybą Arktyje“, – po susitikimo su M. Frederiksen Briuselyje socialiniame tinkle „X“ parašė M. Rutte.

M. Frederiksen, kuri penktadienį vyksta į Grenlandiją susitikti su jos premjeru, teigė: „Sutariame, kad NATO turėtų didinti savo įsitraukimą Arktyje.“

„Gynyba ir saugumas Arktyje yra viso Aljanso reikalas“, – „X“ rašė ji.

Susitikimas įvyko po to, kai D. Trumpas pareiškė trečiadienį su M. Rutte pasiekęs preliminarų susitarimą, kuris jį tenkina po reikalavimų perimti autonominę Arkties teritoriją iš Danijos.

D. Trumpas atsisakė grasinimų užimti Grenlandiją ir įvesti muitus jam trukdantiems NATO sąjungininkams, nors pagrindinis reikalavimas dėl salos kontrolės ir nebuvo patenkintas.

Detalės apie tai, kas buvo sutarta, ir ar apskritai kas nors buvo sutarta, viešai neskelbiamos, tačiau pareigūnai sako, kad NATO saugumo stiprinimas Arktyje buvo plano dalis.

M. Frederiksen ketvirtadienį sakė, kad NATO sąjungininkai sutarė dėl „nuolatinio buvimo“ Arktyje, įskaitant teritorijas aplink Grenlandiją, poreikio.

Aljanso narės svarstė galimybę įsteigti naują NATO misiją Arktyje, tačiau vadai teigia, kad konkretus planavimas dar nepradėtas.

Apie M. Rutte derybas su D. Trumpu informuoti pareigūnai teigė, kad Danija ir JAV sieks persiderėti dėl 1951 metų sutarties, reglamentuojančios amerikiečių pajėgų dislokavimą Grenlandijoje.

Tai leistų Vašingtonui sustiprinti savo karinį buvimą didžiulėje saloje, įskaitant galimą D. Trumpo planuojamos priešraketinės gynybos sistemos „Auksinis kupolas“ dalių dislokavimą.

NATO taip pat nurodė, kad JAV, Danija ir Grenlandija derėsis dėl veiksmų intensyvinimo siekiant neleisti Rusijai ir Kinijai įsitvirtinti teritorijoje.

D. Trumpas numanomą Maskvos ir Pekino grėsmę Grenlandijai naudoja kaip pagrindinį argumentą, kodėl jam reikia perimti salos kontrolę.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791