D. Trumpo Taikos taryba skelbia siekianti „ilgalaikės taikos“ pasaulyje, už nuolatinę narystę prašo milijardo
Baltieji rūmai paprašė įvairių pasaulio lyderių dirbti taryboje, kuriai pirmininkauja pats D. Trumpas, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną ir Kanados ministrą pirmininką Marką Carney.
Šalims narėms, kurioms taryboje atstovautų jų valstybių vadovai, būtų leidžiama prisijungti trejiems metams – arba ilgiau, jei per pirmuosius metus jos sumokėtų daugiau nei 1 mlrd. USD, teigiama chartijos projekte.
„Kiekviena valstybė narė eina pareigas ne ilgiau kaip trejus metus nuo šios Chartijos įsigaliojimo, su galimybe pirmininkui jas atnaujinti“, – rašoma jame.
„Trejų metų narystės terminas netaikomas valstybėms narėms, kurios per pirmuosius metus nuo Chartijos įsigaliojimo į Taikos tarybos sąskaitą įmoka daugiau nei 1.000.000.000 USD grynaisiais pinigais“, – nurodoma dokumente.
Iš pradžių taryba buvo sumanyta Gazos Ruožo atstatymui prižiūrėti, tačiau panašu, kad chartija neapriboja jos vaidmens tik šia palestiniečių teritorija.
Baltieji rūmai anksčiau nurodė, kad bus įkurta pagrindinė taryba, palestiniečių technokratų komitetas, skirtas sugriautam Gazos Ruožui valdyti, ir antroji „vykdomoji taryba“, kuri, panašu, atliks labiau patariamąjį vaidmenį.
„Taikos taryba yra tarptautinė organizacija, siekianti skatinti stabilumą, atkurti patikimą ir teisėtą valdymą bei užtikrinti ilgalaikę taiką konflikto paveiktose ar grėsmės zonoje esančiose vietovėse“, – rašoma chartijos projekto, išsiųsto pakviestoms dalyvauti šalims, preambulėje.
Užsipuolamos institucijos
Panašu, kad taip užsipuolamos tarptautinės institucijos, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos (JT), teigiant, kad taryba turėtų turėti „drąsos atsiriboti nuo požiūrių ir institucijų, kurios pernelyg dažnai žlugdavo“.
D. Trumpas reguliariai kritikuoja JT ir šį mėnesį paskelbė, kad jo šalis pasitrauks iš 66 pasaulinių organizacijų ir sutarčių – maždaug pusė jų yra susijusios su Jungtinėmis Tautomis.
Pagal chartijos projektą, narystė taryboje būtų „apribota valstybėmis, kurias dalyvauti pakviečia pirmininkas“.
D. Trumpas turėtų galią pašalinti valstybes nares iš tarybos, nors šį sprendimą galėtų vetuoti du trečdaliai narių, ir pasirinkti savo įpėdinį, jei jis pats pasitrauktų iš pirmininko pareigų.
„Taikos taryba“ pradėjo formuotis šeštadienį, kai prie jos prisijungti buvo paprašyta Egipto, Turkijos, Argentinos ir Kanados lyderių.
D. Trumpas tarybos nariais taip pat įvardijo valstybės sekretorių Marco Rubio, buvusį Britanijos premjerą Tony Blairą, vyriausiąjį derybininką Steve'ą Witkoffą ir savo žentą Jaredą Kushnerį.
Šaltinis: Prancūzija kvietimo atsisakys
Prancūzija pirmadienį patvirtino savo įsipareigojimą Jungtinių Tautų (JT) chartijai po to, kai buvo pakviesta prisijungti prie Taikos tarybos, pranešė jos Užsienio reikalų ministerija.
Ministerija pareiškime teigė, kad peržiūri naujosios institucijos „kurios projektas apima ne tik situaciją Gazoje“ pasiūlymą, tuo pačiu pakartodama „savo prisirišimą prie Jungtinių Tautų chartijos, (kuri) išlieka veiksmingo daugiašališkumo kertiniu akmeniu“.
Šaltinis, artimas prezidentui Emmanueliui Macronui, sakė, kad Prancūzija „neketina palankiai atsakyti“ į kvietimą prisijungti prie Taikos tarybos.
Kartu jis pažymėjo, kad Prancūzija „tebėra visiškai įsipareigojusi siekti paliaubų Gazos (Ruože) ir patikimo politinio horizonto palestiniečiams bei izraeliečiams“.
Tuo metu AFP šaltinis Kanados vyriausybėje sakė, kad šalis nemokės už vietą Taikos taryboje, nors kanadiečių ministras pirmininkas Markas Carney užsiminė, kad priims kvietimą prisijungti prie šios institucijos.
„Kanada nemokės už vietą taryboje, ir šiuo metu to iš Kanados nebuvo prašoma“, – sakė šaltinis.
REKOMENDUOJAME
