A. Gelūnas po susitikimo su kultūros ministre: man palengvėjo
„Po susitikimo galiu konstatuoti, kad man palengvėjo. Ministrė pasirodė puikiai dalykiniuose reikaluose besigaudanti viešojo administravimo ir politikos profesionalė, o tai jau labai nebloga pirma paraiška būsimam konstruktyviam darbui“, – penktadienį socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė A. Gelūnas.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas buvo vienas aktyviausių Kultūros asamblėjos narių, šiai subūrus kultūrininkus, nepritariančius ministerijos atidavimui į „Nemuno aušros“ rankas.
Jis sako susitikimo metu pristatęs Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) veiklą ir esminius iššūkius: Radvilų rūmų investicijų netektis, darbuotojų atlyginimų kilimo lūkesčius, LNDM projektą „Migruojantis muziejus“, kuriuo užtikrinama regioninė kultūros sklaida.
Taip pat A. Gelūnas pabrėžė, jog Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija, kuriai pirmininkauja, sugrįžta posėdžiauti į Kultūros ministeriją.
Pasak LNDM vadovo, susitikimo metu buvo paliestas ir Kultūros ministerijos politinės komandos formavimo klausimas, kuriame dar neaiški kanclerio pozicija.
„Žinoma, palietėme ir klausimą, ar ministrė liks atspari galimiems siūlymams į komandą įtraukti galimai NA („Nemuno aušros“ – BNS) peršamą atstovą. Pasirodė, kad Vaida Aleknavičienė turi, čia tik mano įspūdis, vidinės tvirtybės tokiems siūlymams atsispirti. Žinoma, reikia kiek palaukti, kol komanda bus galutinai suformuota“, – teigė A. Gelūnas.
„Ministrė Aleknavičienė nesistengė manęs perkalbėti dėl dalyvavimo lapkričio 21-osios mitinge, o pasakė, jog, jos manymu, gimstantis pilietinis judėjimas tarsi išpildo seną pedagogų svajonę pažadinti jaunimo pilietiškumą“, – pridūrė jis.
Ministrė: mano pažadas – kovoti dėl finansavimo
V. Aleknavičienė penktadienį susitiko ir su daugiau kultūros bendruomenės atstovų, kuriems pažadėjo kovoti už didesnį biudžetą, nes to nepadarius ateityje kultūros srities lauktų neigiamos pasekmės.
„Mano pažadas yra kovoti, stengtis įrodyti (...), kad tikrai reikia šitų pinigų. Svarbiausia turbūt čia jau kalbėti, kas mūsų laukia ateityje, kokios neigiamos pasekmės gali atsirasti ateityje būtent mažinant biudžetą kultūros sektoriuje“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo kultūros ministrė.
Trimečiame 2026–2028 metų biudžeto projekte kultūros sektoriui numatomas 56 mln. Eur finansavimo mažėjimas. Tuo tarpu Kultūros asociacijos atstovai prašo 15% padidinti kultūros sričiai numatomą finansavimą ir pabrėžia, jog „tai tikrai yra labai minimali prašoma riba“.
„Per tris metus 56 mln. Eur minus (biudžete – BNS). Tai yra tikrai kritinis ir absoliučiai netoleruotinas požiūris į kultūrą. (...) Kultūros darbuotojai, kultūros kūrėjai ir nepriklausomi kūrėjai kuria už labai menkas lėšas, labai reikšmingus kūrinius sukuria ir tikrai garsina mūsų šalį, galvoti, kad dar galima kažkur čia sutaupyti, yra tiesiog nebeįmanoma“, – sakė Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadovė Edita Sabalionytė.
„Vyriausybės programoje yra labai daug skiriama dėmesio kultūrai, kultūros nuostatų yra įtrauktų nemažai, bet visam tam reikia finansavimo, neužtenka deklaracijų, reikia investicijų ir rimtų“, – pridūrė ji.
Anksčiau šią savaitę LRT tarybos narys Jonas Staselis pabrėžė, kad, palyginti su 2025 metais, kitąmet planuojamas 14,5 mln. Eur mažėjimas investicijoms į menininkus, kūrybinius projektus.
Pasak ministrės, biudžetas šioms veikloms mažėja, nes didžiąją jo dalį dabar sunaudoja atlyginimų didinimas.
„Kiekvieną kartą, kai kyla truputėlį atlyginimai, keičiasi pragyvenimo lygis ir kai yra peržiūrimas visos ministerijos biudžetas, jeigu reikia ir trūksta pinigų atlyginimams, visuomet nukenčia veiklos, nes joms tuomet atitenka mažesnė dalis“, – sakė V. Aleknavičienė.
„Mes kalbame apie lėšų trūkumą įvairiems tęstiniams projektams, saugumo jausmą, kai tu nežinai, ar galėsi tęsti projektą, ar ne. (...) Kaip pavyzdį paimant Kino centrą, iš tikrųjų jiems labai skaudu, kai jie nežino, koks bus jų biudžetas ir negali į priekį numatyti savo veiklų“, – teigė ji.
Lietuvos kultūros tarybos narės Kristinos Mažeikaitės teigimu, neradus reikiamo finansavimo, teks kultūros sektoriuje spręsti klausimus apie tai, ko nebedaryti.
„Jeigu mes kalbėsime ne apie didėjimą, o mažėjimą, mes prarastume 500 renginių per metus, prarastume regionų finansavimą, tai paliestų 57 Lietuvos savivaldybes, neturėtume regioninių kultūros tarybų“, – kalbėjo K. Mažeikaitė.
Seimui pateiktame valstybės biudžeto projekte kitąmet Kultūros ministerijai numatoma skirti 255,7 mln. Eur, 2027 metais – 246,7 mln., 2028 metais – 200,8 mln. Eur. Šių metų biudžete Kultūros ministerijai buvo skirta 256,8 mln. Eur.
V. Aleknavičienė, formuojant Ingos Ruginienės kabinetą, jau buvo paskirta kultūros ministre, tačiau socdemams įvykdžius ministerijų mainus su „Nemuno aušra“, buvo atšaukta iš pareigų. Vėl jos kandidatūra pateikta Socialdemokratų partijai susigrąžinus šią ministeriją.
Valdančiųjų sutarimas atiduoti Kultūros ministeriją „Nemuno aušrai“ ir prezidento Gitano Nausėdos sprendimas kompetencijos kultūros srityje neturintį Ignotą Adomavičių paskirti kultūros ministru išprovokavo kultūros bendruomenės protestus.
Bet kokių „aušriečių“ atstovų darbui ministerijoje besipriešinanti kultūros bendruomenė trečiadienį vykusioje šeštoje Kultūros asamblėjoje nutarė, kad protestai turi tęstis, kol nėra aiškių garantijų dėl likusios politinės komandos sudėties.
V. Aleknavičienė tvirtina, kad jos komandoje „aušriečių“ atstovų nebus.
Lapkričio 21 dieną Vilniuje organizuojamas finalinis Kultūros asamblėjos protesto mėnesio „Mes esame kultūra“ mitingas, prie kultūrininkų žada prisidėti įvairių sektorių atstovai, tarp jų – medikai, sportininkai, pedagogai, jaunimas, žemės ūkio atstovai.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
REKOMENDUOJAME
