Po rusų orlaivių įskridimo į Lietuvą K. Budrys ragina NATO įgyvendinti rotacinę oro gynybą
„Lietuvos kvietimas ir pozicija yra labai aiški – turime pagaliau įgyvendinti tai, ką buvome sutarę 2023 metų Vilniaus viršūnių susitikime: turi būti įgyvendinta regione rotacinė oro gynyba, turime padidinti pajėgas taip pat ir Baltijos šalyse tiek naikintuvų, tiek antžeminio bazavimo oro gynybos priemonių forma“, – žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Dėl rotacinio oro gynybos modelio sąjungininkės sutarė užpernai Vilniuje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime. Juo siekiama, kad Baltijos šalyse praktiškai nuolatos būtų rotuojama sąjungininkų oro gynybos ginkluotė.
Kol kas prie rotacinio oro gynybos modelio Lietuvoje buvo prisidėjusios dvi šalys. Nyderlandai ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“ į šalį buvo atsiuntę pernai liepą, o šių metų vasarį Italija pratyboms dislokavo antžemines ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas SAMP/T.
Liepą į Lietuvą aštuonis naikintuvus atsiuntė Ispanija. Kaip BNS teigė tuometė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, keturi iš jų yra priskirti oro policijos misijai, keturi – oro gynybai. Šie pajėgumai Lietuvoje bus dislokuoti iki pavasario.
Baltijos šalyse budintys NATO oro policijos naikintuvai daugiausiai atlieka patruliavimo funkcijas ir kyla atpažinti bei palydėti tarptautines skrydžio taisykles pažeidžiančius virš Baltijos jūros skrendančius Rusijos karinius orlaivius.
Kaip rašė BNS, Rusijos karinių pajėgų orlaiviai SU-30 ir IL-78 ketvirtadienio vakarą apie 700 metrų įskrido į Lietuvos teritoriją ties Kybartais ir joje išbuvo apie 18 sekundžių. Kariuomenės duomenimis, orlaiviai galimai vykdė kuro papildymo treniruotes.
Reaguojant į incidentą, į orą buvo pakelti du NATO oro policijos misiją atliekantys Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter Typhoon“, kurie nuskrido į pažeidimo vietą.
Incidentą pasmerkė valstybės vadovai, o Užsienio reikalų ministerija dėl incidento pareiškė griežtą protestą Rusijai, apie jį diplomatiniais kanalais informuoti NATO ir ES partneriai, Šiaurės Atlanto Taryba.
„Visi matome, kad dronų, naikintuvų, balionų skrydžiai į mūsų oro erdvę tęsiasi. Tai reiškia, kad mūsų prieš tai taikytos priemonės – tiek dvišališkai, tiek kolektyviai – nėra pakankamos, kad atgrasytų Rusiją nuo tokių veiksmų“, – kalbėjo K. Budrys.
„Rusija, matome, stumia ribą, kai jos kariniai veiksmai nesulaukia deramo atsako“, – pridūrė jis.
Incidentas Lietuvoje – vienas iš daugelio pastaruoju metu Rusijos sukeltų oro erdvės pažeidimų Europoje, kurstančių nuogąstavimus, kad Maskva išbando Vakarus „pilkojoje zonoje“ tarp karo ir taikos.
BNS skelbė, kad rugsėjį trys rusų naikintuvai MiG-31 pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos, kur išbuvo 12 minučių. Dėl šių veiksmų Lietuva ir Latvija, remdamos Estiją, anksčiau pareiškė protestą Rusijai.
